quranm◉

Puslapis 246

Range
from 12:87 to 12:95
Surahs covered
Vertimas
9 Vertimas

◉

12:87

يَٰبَنِيَّ ٱذۡهَبُواْ فَتَحَسَّسُواْ مِن يُوسُفَ وَأَخِيهِ وَلَا تَاْيۡـَٔسُواْ مِن رَّوۡحِ ٱللَّهِۖ إِنَّهُۥ لَا يَاْيۡـَٔسُ مِن رَّوۡحِ ٱللَّهِ إِلَّا ٱلۡقَوۡمُ ٱلۡكَٰفِرُونَ ﴿87﴾

87. „Mano sūnūs, eikite ir paklauskite apie Jusufą (Juozapą) bei jo brolį, ir niekada nepraraskite vilties dėl Allaho Gailestingumo. Be abejonės, niekas nenusivilia Allaho Gailestingumu, išskyrus žmones, kurie netiki.“

12:88

فَلَمَّا دَخَلُواْ عَلَيۡهِ قَالُواْ يَـٰٓأَيُّهَا ٱلۡعَزِيزُ مَسَّنَا وَأَهۡلَنَا ٱلضُّرُّ وَجِئۡنَا بِبِضَٰعَةٖ مُّزۡجَىٰةٖ فَأَوۡفِ لَنَا ٱلۡكَيۡلَ وَتَصَدَّقۡ عَلَيۡنَآۖ إِنَّ ٱللَّهَ يَجۡزِي ٱلۡمُتَصَدِّقِينَ ﴿88﴾

88. Tada, kai jie įžengė pas jį [Jusufą (Juozapą)], tarė: „Šalies valdove, sunkus metas apėmė mus ir mūsų šeimą, ir mes atnešėme tik menką turtą, taigi sumokėk mums pilną porciją ir būk mums labdaringas. Iš tiesų, Allahas atlygina labdaringiesiems.“

12:89

قَالَ هَلۡ عَلِمۡتُم مَّا فَعَلۡتُم بِيُوسُفَ وَأَخِيهِ إِذۡ أَنتُمۡ جَٰهِلُونَ ﴿89﴾

89. Jis tarė: „Ar jūs žinote, ką padarėte Jusufui (Juozapui) ir jo broliui, kai buvote neišmanėliai?“

12:90

قَالُوٓاْ أَءِنَّكَ لَأَنتَ يُوسُفُۖ قَالَ أَنَا۠ يُوسُفُ وَهَٰذَآ أَخِيۖ قَدۡ مَنَّ ٱللَّهُ عَلَيۡنَآۖ إِنَّهُۥ مَن يَتَّقِ وَيَصۡبِرۡ فَإِنَّ ٱللَّهَ لَا يُضِيعُ أَجۡرَ ٱلۡمُحۡسِنِينَ ﴿90﴾

90. Jie tarė: „Ar tu iš tiesų Jusufas (Juozapas)?“ Jis atsakė: „Aš esu Jusufas (Juozapas), o jis yra mano brolis (Bendžaminas). Allahas iš tiesų buvo maloningas mums. Iš tiesų, tas, kuris bijo Allaho paklusdamas Jam (susilaikydamas nuo nuodėmių ir blogų darbų ir darydamas teisingus gerus darbus) ir yra kantrus, tada tikrai Allahas pasirūpina, kad Muhsinūn (gera darančiųjų – žr. eilutę 2:112) atlygis nebūtų prarastas.“

12:91

قَالُواْ تَٱللَّهِ لَقَدۡ ءَاثَرَكَ ٱللَّهُ عَلَيۡنَا وَإِن كُنَّا لَخَٰطِـِٔينَ ﴿91﴾

91. Jie tarė: „Prisiekiame Allahu, iš tiesų Allahas labiau mėgo tave nei mus, ir mes, be abejonės, buvome nuodėmingieji.“

12:92

قَالَ لَا تَثۡرِيبَ عَلَيۡكُمُ ٱلۡيَوۡمَۖ يَغۡفِرُ ٱللَّهُ لَكُمۡۖ وَهُوَ أَرۡحَمُ ٱلرَّـٰحِمِينَ ﴿92﴾

92. Jis tarė: „Jokių priekaištų jums šiandien, lai Allahas atleidžia jums. Ir Jis yra Gailestingiausias iš tų, kurie rodo gailestingumą!“ [1]

12:93

ٱذۡهَبُواْ بِقَمِيصِي هَٰذَا فَأَلۡقُوهُ عَلَىٰ وَجۡهِ أَبِي يَأۡتِ بَصِيرٗا وَأۡتُونِي بِأَهۡلِكُمۡ أَجۡمَعِينَ ﴿93﴾

93. „Eikite su šiais mano marškiniais ir uždėkite juos ant mano tėvo veido, - jis taps aiškiai matančiu, ir atveskite pas mane visą savo šeimą.“

12:94

وَلَمَّا فَصَلَتِ ٱلۡعِيرُ قَالَ أَبُوهُمۡ إِنِّي لَأَجِدُ رِيحَ يُوسُفَۖ لَوۡلَآ أَن تُفَنِّدُونِ ﴿94﴾

94. Ir kai karavanas išvyko, jų tėvas tarė: „Aš iš tiesų jaučiu Jusufo (Juozapo) kvapą, jei tik jūs nemanote mane esant senu kvailiu (žmogumi, turinčiu silpną protą dėl seno amžiaus).“

12:95

قَالُواْ تَٱللَّهِ إِنَّكَ لَفِي ضَلَٰلِكَ ٱلۡقَدِيمِ ﴿95﴾

95. Jie tarė: „Prisiekiame Allahu, be abejonės tu esi senoje klaidoje.“