لِتَسۡتَوُۥاْ عَلَىٰ ظُهُورِهِۦ ثُمَّ تَذۡكُرُواْ نِعۡمَةَ رَبِّكُمۡ إِذَا ٱسۡتَوَيۡتُمۡ عَلَيۡهِ وَتَقُولُواْ سُبۡحَٰنَ ٱلَّذِي سَخَّرَ لَنَا هَٰذَا وَمَا كُنَّا لَهُۥ مُقۡرِنِينَ ﴿13﴾لِتَسۡتَوُۥاْ عَلَىٰ ظُهُورِهِۦ ثُمَّ تَذۡكُرُواْ نِعۡمَةَ رَبِّكُمۡ إِذَا ٱسۡتَوَيۡتُمۡ عَلَيۡهِ وَتَقُولُواْ سُبۡحَٰنَ ٱلَّذِي سَخَّرَ لَنَا هَٰذَا وَمَا كُنَّا لَهُۥ مُقۡرِنِينَ
Dua when beginning a journey
From: 43:13, 43:14
وَإِنَّآ إِلَىٰ رَبِّنَا لَمُنقَلِبُونَ ﴿14﴾وَإِنَّآ إِلَىٰ رَبِّنَا لَمُنقَلِبُونَ
Translation
13. tam, kad jūs užsėstumėte ant jų nugarų, ir tada atmintumėte savo Viešpaties Malonę, kai ten užsėdate ir sakytumėte: „Garbė Tam, Kuris pavergė tai mums, ir mes galėjome niekada to neturėti (savo pastangomis).
14. Ir tikrai, pas Savo Viešpatį mes tikrai sugrįšime.“