quranm◉

Juz 16 ۞قَالَ أَلَمۡ أَقُل لَّكَ

Range
from 18:75 to 20:135
Surahs covered
Vertimas
269 Vertimas

◉

18:75

قَالَ أَلَمۡ أَقُل لَّكَ إِنَّكَ لَن تَسۡتَطِيعَ مَعِيَ صَبۡرٗا ﴿75﴾

75. (Khidr) tarė: „Argi aš nesakiau tau, kad neturėsi kantrybės su manimi?“

18:76

قَالَ إِن سَأَلۡتُكَ عَن شَيۡءِۭ بَعۡدَهَا فَلَا تُصَٰحِبۡنِيۖ قَدۡ بَلَغۡتَ مِن لَّدُنِّي عُذۡرٗا ﴿76﴾

76. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Jei aš tavęs paklausiu ko nors po šito, nelaikyk manęs savo draugijoj, aš tau atleidžiu.“

18:77

فَٱنطَلَقَا حَتَّىٰٓ إِذَآ أَتَيَآ أَهۡلَ قَرۡيَةٍ ٱسۡتَطۡعَمَآ أَهۡلَهَا فَأَبَوۡاْ أَن يُضَيِّفُوهُمَا فَوَجَدَا فِيهَا جِدَارٗا يُرِيدُ أَن يَنقَضَّ فَأَقَامَهُۥۖ قَالَ لَوۡ شِئۡتَ لَتَّخَذۡتَ عَلَيۡهِ أَجۡرٗا ﴿77﴾

77. Tada jie abu keliavo tol, kol, priėję miesto žmones, paprašė jų maisto, tačiau jie atsisakė juos pavaišinti. Tada jie rado tenais bebaigiančią griūti sieną ir jis (Khidr) ją atstatė. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Jei būtum panorėjęs, iš tiesų, būtum galėjęs už tai užsidirbti!“

18:78

قَالَ هَٰذَا فِرَاقُ بَيۡنِي وَبَيۡنِكَۚ سَأُنَبِّئُكَ بِتَأۡوِيلِ مَا لَمۡ تَسۡتَطِع عَّلَيۡهِ صَبۡرًا ﴿78﴾

78. (Khidr) tarė: „Tai yra mano ir tavo išsiskyrimas. Aš pasakysiu tau (šių) dalykų, dėl kurių tu neturėjai kantrybės, paaiškinimą.

18:79

أَمَّا ٱلسَّفِينَةُ فَكَانَتۡ لِمَسَٰكِينَ يَعۡمَلُونَ فِي ٱلۡبَحۡرِ فَأَرَدتُّ أَنۡ أَعِيبَهَا وَكَانَ وَرَآءَهُم مَّلِكٞ يَأۡخُذُ كُلَّ سَفِينَةٍ غَصۡبٗا ﴿79﴾

79. Dėl laivo, jis priklausė Masakin (vargingiems žmonėms), dirbantiems jūroje. Taigi aš norėjau padaryti jam trūkumą, nes už jų buvo karalius, kuris užgrobdavo kiekvieną laivą jėga.

18:80

وَأَمَّا ٱلۡغُلَٰمُ فَكَانَ أَبَوَاهُ مُؤۡمِنَيۡنِ فَخَشِينَآ أَن يُرۡهِقَهُمَا طُغۡيَٰنٗا وَكُفۡرٗا ﴿80﴾

80. Dėl berniuko, jo tėvai buvo tikintieji ir mes baiminomės kad jis spaus juos maištaudamas ir netikėdamas.

18:81

فَأَرَدۡنَآ أَن يُبۡدِلَهُمَا رَبُّهُمَا خَيۡرٗا مِّنۡهُ زَكَوٰةٗ وَأَقۡرَبَ رُحۡمٗا ﴿81﴾

81. Taigi mes norėjome, kad jų Viešpats pakeistų jį jiems geresniu teisingumu ir artimesniu gailestingumui.

18:82

وَأَمَّا ٱلۡجِدَارُ فَكَانَ لِغُلَٰمَيۡنِ يَتِيمَيۡنِ فِي ٱلۡمَدِينَةِ وَكَانَ تَحۡتَهُۥ كَنزٞ لَّهُمَا وَكَانَ أَبُوهُمَا صَٰلِحٗا فَأَرَادَ رَبُّكَ أَن يَبۡلُغَآ أَشُدَّهُمَا وَيَسۡتَخۡرِجَا كَنزَهُمَا رَحۡمَةٗ مِّن رَّبِّكَۚ وَمَا فَعَلۡتُهُۥ عَنۡ أَمۡرِيۚ ذَٰلِكَ تَأۡوِيلُ مَا لَمۡ تَسۡطِع عَّلَيۡهِ صَبۡرٗا ﴿82﴾

82. „O dėl sienos, ji priklausė dviem našlaičiams mieste ir po ja buvo lobis, priklausantis jiems. Jų tėvas buvo teisingas žmogus ir jų Viešpats norėjo, kad jie pasiektų pilnos jėgos amžių ir pasiimtų savo lobį kaip gailestingumą iš savo Viešpaties. Ir aš padariau tai ne savo paties nutarimu. Tai yra tų (dalykų), dėl kurių tu negalėjai būti kantrus, paaiškinimas.“

18:83

وَيَسۡـَٔلُونَكَ عَن ذِي ٱلۡقَرۡنَيۡنِۖ قُلۡ سَأَتۡلُواْ عَلَيۡكُم مِّنۡهُ ذِكۡرًا ﴿83﴾

83. Ir jie klausia tavęs apie Zul-Karnain. Sakyk: „Aš parecituosiu jums kai ką apie jo istoriją.“

18:84

إِنَّا مَكَّنَّا لَهُۥ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَءَاتَيۡنَٰهُ مِن كُلِّ شَيۡءٖ سَبَبٗا ﴿84﴾

84. Iš tiesų, Mes įkurdinome jį žemėje, ir Mes suteikėme jam viską.

18:85

فَأَتۡبَعَ سَبَبًا ﴿85﴾

85. Taigi jis ėjo keliu.

18:86

حَتَّىٰٓ إِذَا بَلَغَ مَغۡرِبَ ٱلشَّمۡسِ وَجَدَهَا تَغۡرُبُ فِي عَيۡنٍ حَمِئَةٖ وَوَجَدَ عِندَهَا قَوۡمٗاۖ قُلۡنَا يَٰذَا ٱلۡقَرۡنَيۡنِ إِمَّآ أَن تُعَذِّبَ وَإِمَّآ أَن تَتَّخِذَ فِيهِمۡ حُسۡنٗا ﴿86﴾

86. Kol, pasiekęs saulės laidos vietą, rado ją benusileidžiančią į juodo purvino (arba karšto) vandens šaltinį. Ir rado jis šalia žmones. Mes (Allahas) tarėme (įkvėpimu): „Zul-Karnain, arba tu nubausk juos, arba elkis su jais maloniai.“

18:87

قَالَ أَمَّا مَن ظَلَمَ فَسَوۡفَ نُعَذِّبُهُۥ ثُمَّ يُرَدُّ إِلَىٰ رَبِّهِۦ فَيُعَذِّبُهُۥ عَذَابٗا نُّكۡرٗا ﴿87﴾

87. Jis tarė: „Jį (netikintįjį Allaho Vienumą), kuris daro bloga, mes nubausime, o tada jis bus atneštas atgal savo Viešpačiui, Kuris nubaus jį siaubinga kančia (Pragaru).“

18:88

وَأَمَّا مَنۡ ءَامَنَ وَعَمِلَ صَٰلِحٗا فَلَهُۥ جَزَآءً ٱلۡحُسۡنَىٰۖ وَسَنَقُولُ لَهُۥ مِنۡ أَمۡرِنَا يُسۡرٗا ﴿88﴾

88. „Tačiau tą, kuris tiki (Allaho Vienumą) ir daro teisingus darbus, jis turės geriausią atlygį (Rojų), ir mes (Zul-Karnain) sakysime jam švelnius žodžius (kaip nurodymus).“

18:89

ثُمَّ أَتۡبَعَ سَبَبًا ﴿89﴾

89. Tada jis ėjo kitu keliu.

18:90

حَتَّىٰٓ إِذَا بَلَغَ مَطۡلِعَ ٱلشَّمۡسِ وَجَدَهَا تَطۡلُعُ عَلَىٰ قَوۡمٖ لَّمۡ نَجۡعَل لَّهُم مِّن دُونِهَا سِتۡرٗا ﴿90﴾

90. Kol, pasiekęs saulės pakilimo vietą, jis rado ją bepakylančią žmonėms, kuriems Mes (Allahas) nesuteikėme jokio prieglobsčio nuo saulės.

18:91

كَذَٰلِكَۖ وَقَدۡ أَحَطۡنَا بِمَا لَدَيۡهِ خُبۡرٗا ﴿91﴾

91. Taigi (tai buvo)! Ir Mes žinojome apie jį (Zul-Karnain) viską.

18:92

ثُمَّ أَتۡبَعَ سَبَبًا ﴿92﴾

92. Tada jis sekė (kitu) keliu.

18:93

حَتَّىٰٓ إِذَا بَلَغَ بَيۡنَ ٱلسَّدَّيۡنِ وَجَدَ مِن دُونِهِمَا قَوۡمٗا لَّا يَكَادُونَ يَفۡقَهُونَ قَوۡلٗا ﴿93﴾

93. Kol, pasiekęs (vietą) tarp dviejų kalnų, rado priešais (šalia) jų (tų dviejų kalnų) žmones, vos vos suprantančius žodį.

18:94

قَالُواْ يَٰذَا ٱلۡقَرۡنَيۡنِ إِنَّ يَأۡجُوجَ وَمَأۡجُوجَ مُفۡسِدُونَ فِي ٱلۡأَرۡضِ فَهَلۡ نَجۡعَلُ لَكَ خَرۡجًا عَلَىٰٓ أَن تَجۡعَلَ بَيۡنَنَا وَبَيۡنَهُمۡ سَدّٗا ﴿94﴾

94. Jie sakė: „Zul-Karnain, iš tiesų, Jadžudž ir Madžudž (Gogas ir Magogas) daro piktadarybes žemėje. Ar turėtume mes sumokėti tau duoklę, kad tu iškeltum barjerą tarp mūsų ir jų?“

18:95

قَالَ مَا مَكَّنِّي فِيهِ رَبِّي خَيۡرٞ فَأَعِينُونِي بِقُوَّةٍ أَجۡعَلۡ بَيۡنَكُمۡ وَبَيۡنَهُمۡ رَدۡمًا ﴿95﴾

95. Jis tarė: „Tai (turtas, valdžia ir galia), kurią mano Viešpats suteikė man yra geriau (nei jūsų duoklė). Taigi padėkite man (savo vyrų) galia, aš iškelsiu tarp jūsų ir jų barjerą.

18:96

ءَاتُونِي زُبَرَ ٱلۡحَدِيدِۖ حَتَّىٰٓ إِذَا سَاوَىٰ بَيۡنَ ٱلصَّدَفَيۡنِ قَالَ ٱنفُخُواْۖ حَتَّىٰٓ إِذَا جَعَلَهُۥ نَارٗا قَالَ ءَاتُونِيٓ أُفۡرِغۡ عَلَيۡهِ قِطۡرٗا ﴿96﴾

96. Duokite man geležies gabalus (plytas).“ Tada, kai jis užpildė plyšį tarp dviejų kalnų skardžių, tarė: „Papūskite“. Tada, kai jis padarė juos (raudonus kaip) ugnimi, jis tarė: „Atneškite man išlydytą varį užpilti ant jų.“

18:97

فَمَا ٱسۡطَٰعُوٓاْ أَن يَظۡهَرُوهُ وَمَا ٱسۡتَطَٰعُواْ لَهُۥ نَقۡبٗا ﴿97﴾

97. Taigi jie [Jadžudž ir Madžudž (Gogas ir Magogas)] negalėjo pašalinti jo arba pro jį prasikasti.

18:98

قَالَ هَٰذَا رَحۡمَةٞ مِّن رَّبِّيۖ فَإِذَا جَآءَ وَعۡدُ رَبِّي جَعَلَهُۥ دَكَّآءَۖ وَكَانَ وَعۡدُ رَبِّي حَقّٗا ﴿98﴾

98. (Zul-Karnain) tarė: „Tai yra mano Viešpaties malonė, tačiau kai mano Viešpaties Pažadas išsipildys, Jis sulygins tai su žemės. Ir mano Viešpaties Pažadas yra visada tiesa.“

18:99

وَتَرَكۡنَا بَعۡضَهُمۡ يَوۡمَئِذٖ يَمُوجُ فِي بَعۡضٖۖ وَنُفِخَ فِي ٱلصُّورِ فَجَمَعۡنَٰهُمۡ جَمۡعٗا ﴿99﴾

99. Ir Tą Dieną [t. y. Dieną, kai Jadžudž ir Madžudž (Gogas ir Magogas) išeis], Mes paliksime juos banguoti, kaip bangas, viena ant kitos. Ir bus papūstas Trimitas ir Mes surinksime juos (kūrinius) visus kartu.

18:100

وَعَرَضۡنَا جَهَنَّمَ يَوۡمَئِذٖ لِّلۡكَٰفِرِينَ عَرۡضًا ﴿100﴾

100. Ir tą Dieną Mes pristatysime Pragarą netikintiesiems, aiškiai matomą -

18:101

ٱلَّذِينَ كَانَتۡ أَعۡيُنُهُمۡ فِي غِطَآءٍ عَن ذِكۡرِي وَكَانُواْ لَا يَسۡتَطِيعُونَ سَمۡعًا ﴿101﴾

101. tiems, kurių akys buvo po šydu nuo Mano Prisiminimo (šio Korano), ir kurie negalėjo (jo) girdėti.

18:102

أَفَحَسِبَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ أَن يَتَّخِذُواْ عِبَادِي مِن دُونِيٓ أَوۡلِيَآءَۚ إِنَّآ أَعۡتَدۡنَا جَهَنَّمَ لِلۡكَٰفِرِينَ نُزُلٗا ﴿102﴾

102. Argi tada tie, kurie netikėjo, galvoja, kad jie gali laikyti Mano vergus [t. y. angelus, Allaho Pasiuntinius, Isa (Jėzų), Marjamos (Marijos) sūnų] Aulija (viešpačiais, dievais, globėjais) šalia Manęs? Iš tiesų, Mes paruošėme Pragarą kaip pasilinksminimą netikintiesiems [4].

18:103

قُلۡ هَلۡ نُنَبِّئُكُم بِٱلۡأَخۡسَرِينَ أَعۡمَٰلًا ﴿103﴾

103. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Ar pasakyti jums apie didžiausius pralaimėtojus dėl (savo) veiksmų?“

18:104

ٱلَّذِينَ ضَلَّ سَعۡيُهُمۡ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَهُمۡ يَحۡسَبُونَ أَنَّهُمۡ يُحۡسِنُونَ صُنۡعًا ﴿104﴾

104. Tie, kurių pastangos buvo iššvaistytos šiame gyvenime, kai jie manė, jog gauna gėrį savo veiksmais.

18:105

أُوْلَـٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ بِـَٔايَٰتِ رَبِّهِمۡ وَلِقَآئِهِۦ فَحَبِطَتۡ أَعۡمَٰلُهُمۡ فَلَا نُقِيمُ لَهُمۡ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ وَزۡنٗا ﴿105﴾

105. Jie yra tie, kurie neigė savo Viešpaties Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) ir Susitikimą su Juo (Amžinybėje). Taigi jų darbai yra bergždi, ir Prikėlimo Dieną Mes nesuteiksime jiems jokio svorio.

18:106

ذَٰلِكَ جَزَآؤُهُمۡ جَهَنَّمُ بِمَا كَفَرُواْ وَٱتَّخَذُوٓاْ ءَايَٰتِي وَرُسُلِي هُزُوًا ﴿106﴾

106. Tai bus jų atlygis - Pragaras – dėl to, kad jie netikėjo ir laikė mano Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) ir Mano Pasiuntinius juokais ir pasityčiojimu.

18:107

إِنَّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّـٰلِحَٰتِ كَانَتۡ لَهُمۡ جَنَّـٰتُ ٱلۡفِرۡدَوۡسِ نُزُلًا ﴿107﴾

107. Iš tiesų, tie kurie tikėjo (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir darė gerus darbus, turės Al-Firdaus (Rojaus) Sodus savo pasilinksminimui.

18:108

خَٰلِدِينَ فِيهَا لَا يَبۡغُونَ عَنۡهَا حِوَلٗا ﴿108﴾

108. Kuriuose jie gyvens (amžinai). Neturės jie jokio troškimo būti iš jo perkeltais.

18:109

قُل لَّوۡ كَانَ ٱلۡبَحۡرُ مِدَادٗا لِّكَلِمَٰتِ رَبِّي لَنَفِدَ ٱلۡبَحۡرُ قَبۡلَ أَن تَنفَدَ كَلِمَٰتُ رَبِّي وَلَوۡ جِئۡنَا بِمِثۡلِهِۦ مَدَدٗا ﴿109﴾

109. Sakyk (Muchammedai ﷺ žmonijai): „Jei jūra būtų rašalas mano Viešpaties Žodžiams (užrašyti), iš tiesų, jūra išsektų prieš tai, kol mano Viešpaties Žodžiai pasibaigtų, net jei Mes atneštume (kitą jūrą) panašią į tai padėti.“

18:110

قُلۡ إِنَّمَآ أَنَا۠ بَشَرٞ مِّثۡلُكُمۡ يُوحَىٰٓ إِلَيَّ أَنَّمَآ إِلَٰهُكُمۡ إِلَٰهٞ وَٰحِدٞۖ فَمَن كَانَ يَرۡجُواْ لِقَآءَ رَبِّهِۦ فَلۡيَعۡمَلۡ عَمَلٗا صَٰلِحٗا وَلَا يُشۡرِكۡ بِعِبَادَةِ رَبِّهِۦٓ أَحَدَۢا ﴿110﴾

110. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš esu tik žmogus kaip ir jūs. Man buvo apreikšta, kad jūsų Ilah (Dievas) yra Vienas Ilah (Dievas, t. y. Allahas). Taigi kas tikisi Susitikimo su savo Viešpačiu, lai daro teisingus darbus ir nepriskiria partnerių garbinime savo Viešpačiui.“

19:1

كٓهيعٓصٓ ﴿1﴾

1. Kaf, Ha, Ja, Ain, Sad. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].

19:2

ذِكۡرُ رَحۡمَتِ رَبِّكَ عَبۡدَهُۥ زَكَرِيَّآ ﴿2﴾

2. (Tai yra) Tavo Viešpaties gailestingumo paminėjimas Savo vergui Zakarijai.

19:3

إِذۡ نَادَىٰ رَبَّهُۥ نِدَآءً خَفِيّٗا ﴿3﴾

3. Kai jis kreipėsi į savo Viešpatį (Allahą) slaptu kvietimu.

19:4

قَالَ رَبِّ إِنِّي وَهَنَ ٱلۡعَظۡمُ مِنِّي وَٱشۡتَعَلَ ٱلرَّأۡسُ شَيۡبٗا وَلَمۡ أَكُنۢ بِدُعَآئِكَ رَبِّ شَقِيّٗا ﴿4﴾

4. Jis sakė: „Mano Viešpatie, iš tiesų mano kaulai tapo silpni, ir žili plaukai išplito po mano galvą, ir aš niekada nebuvau nepalaimintas savo kreipimesi į Tave, mano Viešpatie!

19:5

وَإِنِّي خِفۡتُ ٱلۡمَوَٰلِيَ مِن وَرَآءِي وَكَانَتِ ٱمۡرَأَتِي عَاقِرٗا فَهَبۡ لِي مِن لَّدُنكَ وَلِيّٗا ﴿5﴾

5. Ir iš tiesų, aš baiminuosi dėl savo giminių po manęs, ir mano žmona yra bevaisė. Taigi suteik man iš Savęs įpėdinį.

19:6

يَرِثُنِي وَيَرِثُ مِنۡ ءَالِ يَعۡقُوبَۖ وَٱجۡعَلۡهُ رَبِّ رَضِيّٗا ﴿6﴾

6. Kas paveldės po manęs ir (kas taip pat) paveldės Jakūbo (Jokūbo) palikuonis (religinių žinių ir pranašavimo, ne turto, palikimą). Ir padaryk jį, mano Viešpatie, vienu iš tų, kuriais Tu esi Patenkintas!”

19:7

يَٰزَكَرِيَّآ إِنَّا نُبَشِّرُكَ بِغُلَٰمٍ ٱسۡمُهُۥ يَحۡيَىٰ لَمۡ نَجۡعَل لَّهُۥ مِن قَبۡلُ سَمِيّٗا ﴿7﴾

7. (Allahas tarė): „Zakarija, iš tiesų, Mes duodame gerą žinią tau apie sūnų, kurio vardas bus Jahja (Jonas). Mes niekam kitam anksčiau (jo) nesuteikėme tokio vardo.“

19:8

قَالَ رَبِّ أَنَّىٰ يَكُونُ لِي غُلَٰمٞ وَكَانَتِ ٱمۡرَأَتِي عَاقِرٗا وَقَدۡ بَلَغۡتُ مِنَ ٱلۡكِبَرِ عِتِيّٗا ﴿8﴾

8. Jis tarė: „Mano Viešpatie, kaip aš galiu turėti sūnų, kai mano žmona yra bevaisė, o aš labai susenęs.“

19:9

قَالَ كَذَٰلِكَ قَالَ رَبُّكَ هُوَ عَلَيَّ هَيِّنٞ وَقَدۡ خَلَقۡتُكَ مِن قَبۡلُ وَلَمۡ تَكُ شَيۡـٔٗا ﴿9﴾

9. Jis tarė: „Taigi (tai bus). Tavo Viešpats sako: tai lengva Man, be abejonės, Aš sukūriau tave prieš tai, kai tu buvai niekas!”

19:10

قَالَ رَبِّ ٱجۡعَل لِّيٓ ءَايَةٗۖ قَالَ ءَايَتُكَ أَلَّا تُكَلِّمَ ٱلنَّاسَ ثَلَٰثَ لَيَالٖ سَوِيّٗا ﴿10﴾

10. [Zakarija] tarė: „Mano Viešpatie, parodyk man ženklą.“ Jis tarė: „Tavo ženklas yra tai, kad tu nekalbėsi su žmonėmis tris naktis, nors neturėsi jokio kūniško trūkumo.“

19:11

فَخَرَجَ عَلَىٰ قَوۡمِهِۦ مِنَ ٱلۡمِحۡرَابِ فَأَوۡحَىٰٓ إِلَيۡهِمۡ أَن سَبِّحُواْ بُكۡرَةٗ وَعَشِيّٗا ﴿11﴾

11. Tada jis išėjo pas savo žmones iš Al-Mihrab (maldos vietos arba privataus kambario) ir parodė ženklais šlovinti Allaho Garbę ryte ir popietę.

19:12

يَٰيَحۡيَىٰ خُذِ ٱلۡكِتَٰبَ بِقُوَّةٖۖ وَءَاتَيۡنَٰهُ ٱلۡحُكۡمَ صَبِيّٗا ﴿12﴾

12. (Buvo tarta jo sūnui): „Jahja (Jonai), tvirtai laikykis Rašto [Taurato (Toros)].“ Ir Mes suteikėme jam išmintį, kol jis vis dar buvo vaikas.

19:13

وَحَنَانٗا مِّن لَّدُنَّا وَزَكَوٰةٗۖ وَكَانَ تَقِيّٗا ﴿13﴾

13. Ir (padarėme jį) kupiną užuojautos žmonėms kaip gailestingumą (arba dovaną) nuo Mūsų ir tyrumą nuo nuodėmių [t. y. Jahjai (Jonui)] ir jis buvo teisingas

19:14

وَبَرَّۢا بِوَٰلِدَيۡهِ وَلَمۡ يَكُن جَبَّارًا عَصِيّٗا ﴿14﴾

14. ir pareigingas savo tėvams ir jis nebuvo nei išpuikęs, nei nepaklusnus (Allahui arba savo tėvams).

19:15

وَسَلَٰمٌ عَلَيۡهِ يَوۡمَ وُلِدَ وَيَوۡمَ يَمُوتُ وَيَوۡمَ يُبۡعَثُ حَيّٗا ﴿15﴾

15. Ir Salam (taika) jam tą dieną, kai jis gimė, ir tą dieną, kai jis mirs, ir tą dieną, kai jis bus prikeltas gyvenimui (vėl)!

19:16

وَٱذۡكُرۡ فِي ٱلۡكِتَٰبِ مَرۡيَمَ إِذِ ٱنتَبَذَتۡ مِنۡ أَهۡلِهَا مَكَانٗا شَرۡقِيّٗا ﴿16﴾

16. Ir minėk Knygoje (Korane, Muchammedai ﷺ, istoriją apie) Marjamą (Mariją), kai ji atsitraukė, atsiskirdama nuo savo šeimos, į vietovę link rytų.

19:17

فَٱتَّخَذَتۡ مِن دُونِهِمۡ حِجَابٗا فَأَرۡسَلۡنَآ إِلَيۡهَا رُوحَنَا فَتَمَثَّلَ لَهَا بَشَرٗا سَوِيّٗا ﴿17﴾

17. Ji pastatė uždangalą (paslėpti save) nuo jų. Tada Mes nusiuntėme jai Mūsų Rūh [angelą Džibrylį (Gabrielių)] ir jis pasirodė priešais ją žmogaus pavidalu visais bruožais.

19:18

قَالَتۡ إِنِّيٓ أَعُوذُ بِٱلرَّحۡمَٰنِ مِنكَ إِن كُنتَ تَقِيّٗا ﴿18﴾

18. Ji tarė: „Iš tiesų, aš prašau prieglobsčio Maloningiausiojo (Allaho) nuo tavęs, jei tu bijai Allaho.“

19:19

قَالَ إِنَّمَآ أَنَا۠ رَسُولُ رَبِّكِ لِأَهَبَ لَكِ غُلَٰمٗا زَكِيّٗا ﴿19﴾

19. (Angelas) tarė: „Aš tiktai tavo Viešpaties pasiuntinys (pranešti) tau apie dovaną – teisingą sūnų.“

19:20

قَالَتۡ أَنَّىٰ يَكُونُ لِي غُلَٰمٞ وَلَمۡ يَمۡسَسۡنِي بَشَرٞ وَلَمۡ أَكُ بَغِيّٗا ﴿20﴾

20. Ji tarė: „Kaip aš galiu turėti sūnų, kai joks vyras nėra palietęs manęs, nei aš esu neskaisti?“

19:21

قَالَ كَذَٰلِكِ قَالَ رَبُّكِ هُوَ عَلَيَّ هَيِّنٞۖ وَلِنَجۡعَلَهُۥٓ ءَايَةٗ لِّلنَّاسِ وَرَحۡمَةٗ مِّنَّاۚ وَكَانَ أَمۡرٗا مَّقۡضِيّٗا ﴿21﴾

21. Jis tarė: „Taigi (tai bus), tavo Viešpats sakė: „Tai lengva Man (Allahui) ir (Mes norime) paskirti jį kaip ženklą žmonijai ir gailestingumą nuo Mūsų (Allaho), ir tai yra (Allaho) nulemtas (jau) reikalas.“."

19:22

فَحَمَلَتۡهُ فَٱنتَبَذَتۡ بِهِۦ مَكَانٗا قَصِيّٗا ﴿22﴾

22. Taigi ji tapo nėščia su juo [1] ir ji atsitraukė su juo į tolimą vietovę (t. y. Betliejaus slėnį, apie 4-6 mylios nuo Jeruzalės).

19:23

فَأَجَآءَهَا ٱلۡمَخَاضُ إِلَىٰ جِذۡعِ ٱلنَّخۡلَةِ قَالَتۡ يَٰلَيۡتَنِي مِتُّ قَبۡلَ هَٰذَا وَكُنتُ نَسۡيٗا مَّنسِيّٗا ﴿23﴾

23. Ir gimdymo skausmai nuvedė ją prie datulių palmės kamieno. Ji tarė: „O kad aš būčiau mirus prieš tai, ir būčiau pamiršta ir nebematoma!“

19:24

فَنَادَىٰهَا مِن تَحۡتِهَآ أَلَّا تَحۡزَنِي قَدۡ جَعَلَ رَبُّكِ تَحۡتَكِ سَرِيّٗا ﴿24﴾

24. Tada [kūdikis Isa (Jėzus) arba Džibrylis (Gabrielius)] sušuko jai iš po jos, sakydamas: „Nesielvartauk, tavo Viešpats suteikė vandens srovę po tavimi.

19:25

وَهُزِّيٓ إِلَيۡكِ بِجِذۡعِ ٱلنَّخۡلَةِ تُسَٰقِطۡ عَلَيۡكِ رُطَبٗا جَنِيّٗا ﴿25﴾

25. Ir pakratyk datulių palmės kamieną link savęs, tai leis šviežioms prinokusioms datulėms kristi ant tavęs.

19:26

فَكُلِي وَٱشۡرَبِي وَقَرِّي عَيۡنٗاۖ فَإِمَّا تَرَيِنَّ مِنَ ٱلۡبَشَرِ أَحَدٗا فَقُولِيٓ إِنِّي نَذَرۡتُ لِلرَّحۡمَٰنِ صَوۡمٗا فَلَنۡ أُكَلِّمَ ٱلۡيَوۡمَ إِنسِيّٗا ﴿26﴾

26. Taigi valgyk ir gerk ir būk laiminga. O jei pamatysi kokį nors žmogų, sakyk: „Iš tiesų, aš prisiekiau Maloningiausiajam (Allahui) pasninkauti, taigi šią dieną aš nekalbėsiu su jokiu žmogumi.”

19:27

فَأَتَتۡ بِهِۦ قَوۡمَهَا تَحۡمِلُهُۥۖ قَالُواْ يَٰمَرۡيَمُ لَقَدۡ جِئۡتِ شَيۡـٔٗا فَرِيّٗا ﴿27﴾

27. Tada ji pristatė jį (kūdikį) savo žmonėms, nešdama jį. Jie tarė: „Marjama (Marija), iš tiesų tu atvedei galingą dalyką.

19:28

يَـٰٓأُخۡتَ هَٰرُونَ مَا كَانَ أَبُوكِ ٱمۡرَأَ سَوۡءٖ وَمَا كَانَتۡ أُمُّكِ بَغِيّٗا ﴿28﴾

28. Harūno (Arono) seserie (panašumu) [2], tavo tėvas nebuvo žmogus, kuris svetimaudavo, nei tavo motina buvo nedora moteris.“

19:29

فَأَشَارَتۡ إِلَيۡهِۖ قَالُواْ كَيۡفَ نُكَلِّمُ مَن كَانَ فِي ٱلۡمَهۡدِ صَبِيّٗا ﴿29﴾

29. Tada ji parodė į jį. Jie tarė: „Kaip mes galime kalbėti su tuo, kuris yra tik vaikas lopšyje?“

19:30

قَالَ إِنِّي عَبۡدُ ٱللَّهِ ءَاتَىٰنِيَ ٱلۡكِتَٰبَ وَجَعَلَنِي نَبِيّٗا ﴿30﴾

30. Jis [Isa (Jėzus)] prabilo: „Iš tiesų, aš esu Allaho vergas, Jis suteikė man Raštą ir padarė mane Pranašu.“

19:31

وَجَعَلَنِي مُبَارَكًا أَيۡنَ مَا كُنتُ وَأَوۡصَٰنِي بِٱلصَّلَوٰةِ وَٱلزَّكَوٰةِ مَا دُمۡتُ حَيّٗا ﴿31﴾

31. Ir Jis palaimino mane, kur tik aš bebūčiau. Ir įsakė man Salat (maldą) ir Zakat, kiek aš begyvenčiau.“

19:32

وَبَرَّۢا بِوَٰلِدَتِي وَلَمۡ يَجۡعَلۡنِي جَبَّارٗا شَقِيّٗا ﴿32﴾

32. Ir būti pareigingu savo motinai, ir nepadarė manęs išpuikėliu, ne nepalaimintu.

19:33

وَٱلسَّلَٰمُ عَلَيَّ يَوۡمَ وُلِدتُّ وَيَوۡمَ أَمُوتُ وَيَوۡمَ أُبۡعَثُ حَيّٗا ﴿33﴾

33. Ir Salam (taika) man tą dieną, kai aš gimiau, ir tą dieną, kai aš mirsiu, ir tą dieną, kai būsiu prikeltas gyvas!“

19:34

ذَٰلِكَ عِيسَى ٱبۡنُ مَرۡيَمَۖ قَوۡلَ ٱلۡحَقِّ ٱلَّذِي فِيهِ يَمۡتَرُونَ ﴿34﴾

34. Tai yra Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus. (Tai yra) tiesos žodis, apie tai, kuo jie abejoja (arba ginčijasi).

19:35

مَا كَانَ لِلَّهِ أَن يَتَّخِذَ مِن وَلَدٖۖ سُبۡحَٰنَهُۥٓۚ إِذَا قَضَىٰٓ أَمۡرٗا فَإِنَّمَا يَقُولُ لَهُۥ كُن فَيَكُونُ ﴿35﴾

35. Nepritinka Allahui (Jo Didenybei) gimdyti sūnų [čia kalbama apie krikščionių šmeižtą apie Allahą, sakant, kad Isa (Jėzus) yra Allaho sūnus]. Lai būna Pašlovintas (ir Išaukštintas) Jis (virš visko, ką jie Jam priskiria). Kai Jis nulemia ką nors, Jis tik taria: „Būk!“ - ir tai yra.

19:36

وَإِنَّ ٱللَّهَ رَبِّي وَرَبُّكُمۡ فَٱعۡبُدُوهُۚ هَٰذَا صِرَٰطٞ مُّسۡتَقِيمٞ ﴿36﴾

36. [Isa (Jėzus) tarė:] „Iš tiesų Allahas yra mano Viešpats ir tavo Viešpats. Taigi garbink Jį (Vienintelį). Tai Tiesus Kelias. (Allaho islamiškojo monoteizmo religija, kurią Jis įsakė visiems Savo Pranašams).“

19:37

فَٱخۡتَلَفَ ٱلۡأَحۡزَابُ مِنۢ بَيۡنِهِمۡۖ فَوَيۡلٞ لِّلَّذِينَ كَفَرُواْ مِن مَّشۡهَدِ يَوۡمٍ عَظِيمٍ ﴿37﴾

37. Tada išsiskyrė grupės [t. y. krikščionių grupės dėl Isos (Jėzaus)], taigi vargas netikintiesiems [tie, kurie melagingai liudijo, sakydami, kad Isa (Jėzus) yra Allaho sūnus] didžiosios Dienos Susitikime (t. y. Prikėlimo Dieną, kai jie bus įmesti į liepsnojančią Ugnį).

19:38

أَسۡمِعۡ بِهِمۡ وَأَبۡصِرۡ يَوۡمَ يَأۡتُونَنَا لَٰكِنِ ٱلظَّـٰلِمُونَ ٱلۡيَوۡمَ فِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٖ ﴿38﴾

38. Kaip aiškiai jie (daugiadieviai ir netikintieji Allaho Vienumą) matys ir girdės Tą Dieną, kai jie pasirodys priešais Mus! Tačiau Zalimūn (daugiadieviai ir blogą darantieji) šiandien yra visiškoje klaidoje.

19:39

وَأَنذِرۡهُمۡ يَوۡمَ ٱلۡحَسۡرَةِ إِذۡ قُضِيَ ٱلۡأَمۡرُ وَهُمۡ فِي غَفۡلَةٖ وَهُمۡ لَا يُؤۡمِنُونَ ﴿39﴾

39. Ir perspėk juos (Muchammedai ﷺ) apie sielvarto ir apgailestavimo Dieną, kai reikalas yra nuspręstas, kol (dabar) jie yra nerūpestingoje būsenoje ir jie netiki.

19:40

إِنَّا نَحۡنُ نَرِثُ ٱلۡأَرۡضَ وَمَنۡ عَلَيۡهَا وَإِلَيۡنَا يُرۡجَعُونَ ﴿40﴾

40. Iš tiesų, Mes paveldėsime žemę ir viską, kas joje. Ir pas Mus jie bus sugrąžinti.

19:41

وَٱذۡكُرۡ فِي ٱلۡكِتَٰبِ إِبۡرَٰهِيمَۚ إِنَّهُۥ كَانَ صِدِّيقٗا نَّبِيًّا ﴿41﴾

41. Ir minėk Knygoje (Korane) Ibrahimą (Abraomą). Iš tiesų, jis buvo tiesos žmogus, Pranašas.

19:42

إِذۡ قَالَ لِأَبِيهِ يَـٰٓأَبَتِ لِمَ تَعۡبُدُ مَا لَا يَسۡمَعُ وَلَا يُبۡصِرُ وَلَا يُغۡنِي عَنكَ شَيۡـٔٗا ﴿42﴾

42. Kai jis sakė savo tėvui: „Mano tėve, kodėl tu garbini tai, kas negirdi, nemato ir negali tau niekuo padėti?

19:43

يَـٰٓأَبَتِ إِنِّي قَدۡ جَآءَنِي مِنَ ٱلۡعِلۡمِ مَا لَمۡ يَأۡتِكَ فَٱتَّبِعۡنِيٓ أَهۡدِكَ صِرَٰطٗا سَوِيّٗا ﴿43﴾

43. Mano tėve, iš tiesų man atėjo žinojimas toks, kuris neatėjo tau.Taigi sek manimi, aš išvesiu tave į Tiesų Kelią.

19:44

يَـٰٓأَبَتِ لَا تَعۡبُدِ ٱلشَّيۡطَٰنَۖ إِنَّ ٱلشَّيۡطَٰنَ كَانَ لِلرَّحۡمَٰنِ عَصِيّٗا ﴿44﴾

44. Mano tėve, negarbink Šaitan (Šėtono). Iš tiesų Šaitan (Šėtonas) buvo maištautojas priešais Maloningiausiąjį (Allahą).

19:45

يَـٰٓأَبَتِ إِنِّيٓ أَخَافُ أَن يَمَسَّكَ عَذَابٞ مِّنَ ٱلرَّحۡمَٰنِ فَتَكُونَ لِلشَّيۡطَٰنِ وَلِيّٗا ﴿45﴾

45. Mano tėve, iš tiesų aš baiminuosi, kad Maloningiausiojo (Allaho) kančia neapimtų tavęs, kad tu netaptum Šaitan (Šėtono) kompanjonu (Pragaro Liepsnose).“

19:46

قَالَ أَرَاغِبٌ أَنتَ عَنۡ ءَالِهَتِي يَـٰٓإِبۡرَٰهِيمُۖ لَئِن لَّمۡ تَنتَهِ لَأَرۡجُمَنَّكَۖ وَٱهۡجُرۡنِي مَلِيّٗا ﴿46﴾

46. Jis (tėvas) tarė: „Ar tu atmeti mano dievus, Ibrahimai (Abraomai)? Jei tu (šito) nesustosi, aš tikrai apmėtysiu tave akmenimis. Taigi pasitrauk nuo manęs saugiai (kol tavęs nenubaudžiau).“

19:47

قَالَ سَلَٰمٌ عَلَيۡكَۖ سَأَسۡتَغۡفِرُ لَكَ رَبِّيٓۖ إِنَّهُۥ كَانَ بِي حَفِيّٗا ﴿47﴾

47. Ibrahimas (Abraomas) tarė: „Taika tau! Prašysiu savo Viešapties Atleidimo tau. Iš tiesų, Jis yra man Maloningiausias.

19:48

وَأَعۡتَزِلُكُمۡ وَمَا تَدۡعُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَأَدۡعُواْ رَبِّي عَسَىٰٓ أَلَّآ أَكُونَ بِدُعَآءِ رَبِّي شَقِيّٗا ﴿48﴾

48. Ir nusigręšiu nuo tavęs ir tų, kurių tu šaukiesi šalia Allaho. Ir kreipsiuos į savo Viešpatį ir tikiuosi, kad nebūsiu nepalaimintas dėl savo kreipimosi į savo Viešpatį.“

19:49

فَلَمَّا ٱعۡتَزَلَهُمۡ وَمَا يَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَهَبۡنَا لَهُۥٓ إِسۡحَٰقَ وَيَعۡقُوبَۖ وَكُلّٗا جَعَلۡنَا نَبِيّٗا ﴿49﴾

49. Taigi kai jis nusigręžė nuo jų ir nuo tų, kuriuos jie garbino šalia Allaho, Mes suteikėme jam Ishaką (Izaoką) ir Jakūbą (Jokūbą), ir kiekvieną iš jų Mes padarėme Pranašais.

19:50

وَوَهَبۡنَا لَهُم مِّن رَّحۡمَتِنَا وَجَعَلۡنَا لَهُمۡ لِسَانَ صِدۡقٍ عَلِيّٗا ﴿50﴾

50. Ir Mes suteikėme jiems iš Savo Gailestingumo (pakankamą išlaikymą) ir Mes suteikėme jiems garbę ant liežuvių (visų tautų, t. y. visi prisimena juos šlovindami juos).

19:51

وَٱذۡكُرۡ فِي ٱلۡكِتَٰبِ مُوسَىٰٓۚ إِنَّهُۥ كَانَ مُخۡلَصٗا وَكَانَ رَسُولٗا نَّبِيّٗا ﴿51﴾

51. Ir minėk Knygoje (šiame Korane) Mūsą (Mozę). Iš tiesų, jis buvo pasirinktas ir jis buvo Pasiuntinys (ir) Pranašas.

19:52

وَنَٰدَيۡنَٰهُ مِن جَانِبِ ٱلطُّورِ ٱلۡأَيۡمَنِ وَقَرَّبۡنَٰهُ نَجِيّٗا ﴿52﴾

52. Ir Mes pakvietėme jį iš dešinės Kalno pusės, ir priartinome jį prie Savęs pokalbiui su juo [Mūsa (Moze)].

19:53

وَوَهَبۡنَا لَهُۥ مِن رَّحۡمَتِنَآ أَخَاهُ هَٰرُونَ نَبِيّٗا ﴿53﴾

53. Ir Mes suteikėme jam jo brolį Harūną (Aroną), (taip pat) Pranašą, iš Mūsų Gailestingumo.

19:54

وَٱذۡكُرۡ فِي ٱلۡكِتَٰبِ إِسۡمَٰعِيلَۚ إِنَّهُۥ كَانَ صَادِقَ ٱلۡوَعۡدِ وَكَانَ رَسُولٗا نَّبِيّٗا ﴿54﴾

54. Ir minėk Knygoje (Korane) Ismailį (Izmaelį). Iš tiesų jis buvo ištikimas tam, ką jis pažadėjo, ir jis buvo Pasiuntinys (ir) Pranašas.

19:55

وَكَانَ يَأۡمُرُ أَهۡلَهُۥ بِٱلصَّلَوٰةِ وَٱلزَّكَوٰةِ وَكَانَ عِندَ رَبِّهِۦ مَرۡضِيّٗا ﴿55﴾

55. Ir jis įsakydavo savo šeimai ir savo žmonėms As-Salat (maldas) ir Zakat, o jo Viešpats buvo juo patenkintas.

19:56

وَٱذۡكُرۡ فِي ٱلۡكِتَٰبِ إِدۡرِيسَۚ إِنَّهُۥ كَانَ صِدِّيقٗا نَّبِيّٗا ﴿56﴾

56. Ir minėk Knygoje (Korane) Idrį (Enohą). Iš tiesų, jis buvo tiesos žmogus, (ir) Pranašas.

19:57

وَرَفَعۡنَٰهُ مَكَانًا عَلِيًّا ﴿57﴾

57. Ir Mes iškėlėme jį į aukštą padėtį.

19:58

أُوْلَـٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ أَنۡعَمَ ٱللَّهُ عَلَيۡهِم مِّنَ ٱلنَّبِيِّـۧنَ مِن ذُرِّيَّةِ ءَادَمَ وَمِمَّنۡ حَمَلۡنَا مَعَ نُوحٖ وَمِن ذُرِّيَّةِ إِبۡرَٰهِيمَ وَإِسۡرَـٰٓءِيلَ وَمِمَّنۡ هَدَيۡنَا وَٱجۡتَبَيۡنَآۚ إِذَا تُتۡلَىٰ عَلَيۡهِمۡ ءَايَٰتُ ٱلرَّحۡمَٰنِ خَرُّواْۤ سُجَّدٗاۤ وَبُكِيّٗا۩ ﴿58﴾

58. Tai buvo tie, kuriems Allahas suteikė Savo Malonę iš Pranašų tarpo, iš Adamo (Adomo) palikuonių, ir iš tų, kuriuos Mes įnešėme (į laivą) su Nūhu (Nojumi), ir iš Ibrahimo (Abraomo) ir Israelio (Izraelio) palikuonių, ir iš tų, kuriuos Mes teisingai vedėme ir pasirinkome. Kai Maloningiausiojo (Allaho) eilutės buvo recituojamos jiems, jie krito klūpsčiomis ir raudodami. [3]

19:59

فَخَلَفَ مِنۢ بَعۡدِهِمۡ خَلۡفٌ أَضَاعُواْ ٱلصَّلَوٰةَ وَٱتَّبَعُواْ ٱلشَّهَوَٰتِۖ فَسَوۡفَ يَلۡقَوۡنَ غَيًّا ﴿59﴾

59. Tada, po jų sekė palikuonys, kurie apleido As-Salat (maldas) [t. y. prarado savo Salat (maldas) arba nebeatlikdami jų arba neatlikdami jų tobulai arba neatlikdami jų tiksliai nustatytu laiku] ir pasekė geiduliais. [4] Taigi jie susidurs su pražūtimi.

19:60

إِلَّا مَن تَابَ وَءَامَنَ وَعَمِلَ صَٰلِحٗا فَأُوْلَـٰٓئِكَ يَدۡخُلُونَ ٱلۡجَنَّةَ وَلَا يُظۡلَمُونَ شَيۡـٔٗا ﴿60﴾

60. Išskyrus tuos, kurie atgailauja ir tiki (Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ) ir dirba teisingai. Tokie įžengs į Rojų ir jie nebus niekaip nuskriausti.

19:61

جَنَّـٰتِ عَدۡنٍ ٱلَّتِي وَعَدَ ٱلرَّحۡمَٰنُ عِبَادَهُۥ بِٱلۡغَيۡبِۚ إِنَّهُۥ كَانَ وَعۡدُهُۥ مَأۡتِيّٗا ﴿61﴾

61. (Jie įžengs į) Adn (Edeno) Rojų (amžinuosius Sodus), kuriuos Maloningiausiasis (Allahas) pažadėjo Savo vergams Nematomame: iš tiesų Jo Pažadas privalo įvykti.

19:62

لَّا يَسۡمَعُونَ فِيهَا لَغۡوًا إِلَّا سَلَٰمٗاۖ وَلَهُمۡ رِزۡقُهُمۡ فِيهَا بُكۡرَةٗ وَعَشِيّٗا ﴿62﴾

62. Jie negirdės ten (Rojuje) jokio Laghva (nešvankių, melagingų ir blogų, tuščių kalbų), tiktai Salam (sveikinimą taika). Ir turės ten savo išlaikymą, rytą ir popietę.

19:63

تِلۡكَ ٱلۡجَنَّةُ ٱلَّتِي نُورِثُ مِنۡ عِبَادِنَا مَن كَانَ تَقِيّٗا ﴿63﴾

63. Toks yra Rojus, kurį Mes suteiksime kaip paveldėjimą tiems iš Mūsų vergų, kurie buvo Al-Mutakūn (dievobaimingi – žr. eilutę 2:2).

19:64

وَمَا نَتَنَزَّلُ إِلَّا بِأَمۡرِ رَبِّكَۖ لَهُۥ مَا بَيۡنَ أَيۡدِينَا وَمَا خَلۡفَنَا وَمَا بَيۡنَ ذَٰلِكَۚ وَمَا كَانَ رَبُّكَ نَسِيّٗا ﴿64﴾

64. Ir mes (angelai) nenusileidžiame, išskyrus tavo (Muchammedai ﷺ) Viešpaties Paliepimu. Jam priklauso tai, kas yra priešais mus, ir kas yra už mūsų, ir kas yra tarp šių dviejų. Ir tavo Viešpats niekada nepamirštantis.

19:65

رَّبُّ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَمَا بَيۡنَهُمَا فَٱعۡبُدۡهُ وَٱصۡطَبِرۡ لِعِبَٰدَتِهِۦۚ هَلۡ تَعۡلَمُ لَهُۥ سَمِيّٗا ﴿65﴾

65. Dangų ir žemės, ir viso, kas tarp jų, Viešpats, tad garbink Jį (Vienintelį) ir būk pastovus ir kantrus Jo garbinime. Ar žinai ką nors, kas būtų panašus į Jį? (žinoma, kad niekas nėra panašus ar lygus ar palyginamas su Juo, ir Jis neturi jokių partnerių šalia Jo). [Nėra nieko panašaus į Jį ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Matantis].

19:66

وَيَقُولُ ٱلۡإِنسَٰنُ أَءِذَا مَا مِتُّ لَسَوۡفَ أُخۡرَجُ حَيًّا ﴿66﴾

66. Ir žmogus (netikintysis) sakys: „Kai aš mirsiu, ar tada aš būsiu prikeltas gyvas?“

19:67

أَوَلَا يَذۡكُرُ ٱلۡإِنسَٰنُ أَنَّا خَلَقۡنَٰهُ مِن قَبۡلُ وَلَمۡ يَكُ شَيۡـٔٗا ﴿67﴾

67. Argi žmogus neprisimena, kad Mes jį sukūrėme prieš tai, kai jis buvo niekas?

19:68

فَوَرَبِّكَ لَنَحۡشُرَنَّهُمۡ وَٱلشَّيَٰطِينَ ثُمَّ لَنُحۡضِرَنَّهُمۡ حَوۡلَ جَهَنَّمَ جِثِيّٗا ﴿68﴾

68. Taigi prisiekiame tavo Viešpačiu, tikrai, Mes surinksime juos kartu, ir (taip pat) Šajatin (velnius) (kartu su jais), tada Mes nešime juos aplink Pragarą ant jų kelių.

19:69

ثُمَّ لَنَنزِعَنَّ مِن كُلِّ شِيعَةٍ أَيُّهُمۡ أَشَدُّ عَلَى ٱلرَّحۡمَٰنِ عِتِيّٗا ﴿69﴾

69. Tada iš tiesų Mes ištrauksime iš kiekvienos grupės visus tuos, kurie buvo blogiausi atkakliame maište prieš Maloningiausiąjį (Allahą).

19:70

ثُمَّ لَنَحۡنُ أَعۡلَمُ بِٱلَّذِينَ هُمۡ أَوۡلَىٰ بِهَا صِلِيّٗا ﴿70﴾

70. Tada, iš tiesų, Mes geriausiai žinome tuos, kurie labiausiai nusipelno būti ten sudeginti.

19:71

وَإِن مِّنكُمۡ إِلَّا وَارِدُهَاۚ كَانَ عَلَىٰ رَبِّكَ حَتۡمٗا مَّقۡضِيّٗا ﴿71﴾

71. Nė vienas iš jūsų neišvengs jo (Pragaro). Tai yra pas jūsų Viešpatį. Įsakymas, kuris turės būti įvykdytas.

19:72

ثُمَّ نُنَجِّي ٱلَّذِينَ ٱتَّقَواْ وَّنَذَرُ ٱلظَّـٰلِمِينَ فِيهَا جِثِيّٗا ﴿72﴾

72. Tada Mes išgelbėsime tuos, kurie baimindavosi Allaho ir buvo pareigingi Jam. Ir Mes paliksime Zalimūn (daugiadievius ir bloga darančiuosius) ten (nusižeminusius) ant savų kelių (Pragare).

19:73

وَإِذَا تُتۡلَىٰ عَلَيۡهِمۡ ءَايَٰتُنَا بَيِّنَٰتٖ قَالَ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ لِلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ أَيُّ ٱلۡفَرِيقَيۡنِ خَيۡرٞ مَّقَامٗا وَأَحۡسَنُ نَدِيّٗا ﴿73﴾

73. Ir kai Mūsų Aiškios Eilutės recituojamos jiems, tie, kurie netiki (turtingi ir stiprūs iš Kuraišų pagonių tarpo, kurie gyvena prabangų gyvenimą) sako tiems, kurie tiki (silpni, vargingi Pranašo Muchammedo ﷺ komapnjonai, kurių gyvenimas sunkus): „Kuri iš dviejų grupių (t. y. tikintieji ar netikintieji) yra geriausioje padėtyje ir poste (tarybos vietoje konsultuojantis).“

19:74

وَكَمۡ أَهۡلَكۡنَا قَبۡلَهُم مِّن قَرۡنٍ هُمۡ أَحۡسَنُ أَثَٰثٗا وَرِءۡيٗا ﴿74﴾

74. Ir kiek kartų (buvusių tautų) Mes sunaikinome anksčiau jų, kurie buvo geresni turte, daiktuose ir išvaizdoje?

19:75

قُلۡ مَن كَانَ فِي ٱلضَّلَٰلَةِ فَلۡيَمۡدُدۡ لَهُ ٱلرَّحۡمَٰنُ مَدًّاۚ حَتَّىٰٓ إِذَا رَأَوۡاْ مَا يُوعَدُونَ إِمَّا ٱلۡعَذَابَ وَإِمَّا ٱلسَّاعَةَ فَسَيَعۡلَمُونَ مَنۡ هُوَ شَرّٞ مَّكَانٗا وَأَضۡعَفُ جُندٗا ﴿75﴾

75. Sakyk (Muchammedai ﷺ), kas yra klaidoje, Maloningiausiasis (Allahas) prailgins (turtą ir laiką) jam tol, kol pamatę tai, kas jiems buvo pažadėta, arba kančią arba Valandą, jie sužinos, kas yra blogesnėje padėtyje ir kas yra silpnesnis galioje. [Tai atsakymas į eilutėje 19:73 pateiktą klausimą].

19:76

وَيَزِيدُ ٱللَّهُ ٱلَّذِينَ ٱهۡتَدَوۡاْ هُدٗىۗ وَٱلۡبَٰقِيَٰتُ ٱلصَّـٰلِحَٰتُ خَيۡرٌ عِندَ رَبِّكَ ثَوَابٗا وَخَيۡرٞ مَّرَدًّا ﴿76﴾

76. Ir Allahas padidina teisingą vedimą tiems, kurie eina teisingai. [5] Ir teisingi geri darbai, kurie tęsiasi, yra geriau jūsų Viešpačiui, dėl atlygio ir geriau dėl išsigelbėjimo.

19:77

أَفَرَءَيۡتَ ٱلَّذِي كَفَرَ بِـَٔايَٰتِنَا وَقَالَ لَأُوتَيَنَّ مَالٗا وَوَلَدًا ﴿77﴾

77. Argi matei tą, kuris nepatikėjo Mūsų Ajat (šiuo Koranu ir Muchammedu ﷺ) ir sakė: „Man tikrai bus duotas turtas ir vaikai [jei aš (vėl) būsiu gyvas].“

19:78

أَطَّلَعَ ٱلۡغَيۡبَ أَمِ ٱتَّخَذَ عِندَ ٱلرَّحۡمَٰنِ عَهۡدٗا ﴿78﴾

78. Ar jis žino Nematomą arba jam buvo pažadėta Maloningiausiojo (Allaho)?

19:79

كَلَّاۚ سَنَكۡتُبُ مَا يَقُولُ وَنَمُدُّ لَهُۥ مِنَ ٱلۡعَذَابِ مَدّٗا ﴿79﴾

79. Ne, Mes įrašysime tai, ką jis sako, ir Mes padidinsime jo kančią (Pragare).

19:80

وَنَرِثُهُۥ مَا يَقُولُ وَيَأۡتِينَا فَرۡدٗا ﴿80﴾

80. Ir Mes paveldėsime iš jo (jo mirties momentu) viską, apie ką jis kalba (t. y. turtą ir vaikus, kuriuos jam suteikėme šiame pasaulyje) ir jis vienas pamatys Mus.

19:81

وَٱتَّخَذُواْ مِن دُونِ ٱللَّهِ ءَالِهَةٗ لِّيَكُونُواْ لَهُمۡ عِزّٗا ﴿81﴾

81. Ir jie prisiėmė (garbinti) aliha (dievus) šalia Allaho, kad jie suteiktų jiems garbę, galią ir šlovę (ir taip pat apsaugotų juos nuo Allaho bausmės).

19:82

كَلَّاۚ سَيَكۡفُرُونَ بِعِبَادَتِهِمۡ وَيَكُونُونَ عَلَيۡهِمۡ ضِدًّا ﴿82﴾

82. Ne, tačiau jie (taip vadinami dievai) neigs savo garbinimą ir taps priešai jiems (Prikėlimo Dieną).

19:83

أَلَمۡ تَرَ أَنَّآ أَرۡسَلۡنَا ٱلشَّيَٰطِينَ عَلَى ٱلۡكَٰفِرِينَ تَؤُزُّهُمۡ أَزّٗا ﴿83﴾

83. Argi nematote, kad Mes siuntėme Šajatin (velnius) prieš netikinčiuosius, pastumti juos daryti blogą?

19:84

فَلَا تَعۡجَلۡ عَلَيۡهِمۡۖ إِنَّمَا نَعُدُّ لَهُمۡ عَدّٗا ﴿84﴾

84. Taigi neskubėkite priešais juos. Mes tik atidedame jiems (ribotą) skaičių (šio pasaulio gyvenimo dienų ir atidedame jiems terminą, kad jie pasididintų blogio ir nuodėmių).

19:85

يَوۡمَ نَحۡشُرُ ٱلۡمُتَّقِينَ إِلَى ٱلرَّحۡمَٰنِ وَفۡدٗا ﴿85﴾

85. Tą Dieną Mes surinksime Mutakūn (dievobaiminguosius – žr. eilutę 2:2) pas Maloningiausiąjį (Allahą), kaip delegaciją (prisistačiusią priešais karalių garbingai).

19:86

وَنَسُوقُ ٱلۡمُجۡرِمِينَ إِلَىٰ جَهَنَّمَ وِرۡدٗا ﴿86﴾

86. Ir Mes išvesime Mudžrimūn (daugiadievius, nuodėmiautojus, nusikaltėlius ir netikinčiuosius Allaho Vienumą) į Pragarą, ištroškusius (kaip ištroškusią bandą, varomą link vandens).

19:87

لَّا يَمۡلِكُونَ ٱلشَّفَٰعَةَ إِلَّا مَنِ ٱتَّخَذَ عِندَ ٱلرَّحۡمَٰنِ عَهۡدٗا ﴿87﴾

87. Niekas neturės galios užtarti, išskyrus tą, kuris gaus leidimą (arba pažadą) Iš Maloningiausiojo (Allaho).

19:88

وَقَالُواْ ٱتَّخَذَ ٱلرَّحۡمَٰنُ وَلَدٗا ﴿88﴾

88. Ir jie kalba: „Maloningiausiasis (Allahas) pagimdė sūnų (arba palikuonis arba vaikus) [kaip judėjai sako: Uzair (Ezra) yra Allaho sūnus, o krikščionys sako, kad Jis pagimdė sūnų [Isą (Jėzų)], o pagonys arabai sako, kad Jis pagimdė dukteris (angelus ir kitus)].“

19:89

لَّقَدۡ جِئۡتُمۡ شَيۡـًٔا إِدّٗا ﴿89﴾

89. Iš tiesų, tu išnešei (pasakei) siaubingai blogą dalyką.

19:90

تَكَادُ ٱلسَّمَٰوَٰتُ يَتَفَطَّرۡنَ مِنۡهُ وَتَنشَقُّ ٱلۡأَرۡضُ وَتَخِرُّ ٱلۡجِبَالُ هَدًّا ﴿90﴾

90. Dėl kurio dangūs beveik perplėšiami ir žemė beveik suskyla dalimis ir kalnai sugriūna,

19:91

أَن دَعَوۡاْ لِلرَّحۡمَٰنِ وَلَدٗا ﴿91﴾

91. kad jie priskiria sūnų (arba palikuonis arba vaikus) Maloningiausiajam (Allahui).

19:92

وَمَا يَنۢبَغِي لِلرَّحۡمَٰنِ أَن يَتَّخِذَ وَلَدًا ﴿92﴾

92. Tačiau nepritinka Maloningiausiojo (Allaho) (Didenybei) gimdyti sūnų (arba palikuonių arba vaikų).

19:93

إِن كُلُّ مَن فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ إِلَّآ ءَاتِي ٱلرَّحۡمَٰنِ عَبۡدٗا ﴿93﴾

93. Nėra nieko danguose ar žemėje, kas nebūtų Maloningiausiojo (Allaho) vergu.

19:94

لَّقَدۡ أَحۡصَىٰهُمۡ وَعَدَّهُمۡ عَدّٗا ﴿94﴾

94. Iš tiesų, Jis žino kiekvieną iš jų, ir suskaičiavo juos pilnai.

19:95

وَكُلُّهُمۡ ءَاتِيهِ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ فَرۡدًا ﴿95﴾

95. Ir kiekvienas iš jų ateis pas Jį vienas Prikėlimo Dieną (be jokių pagalbninkų, globėjų ar gynėjų).

19:96

إِنَّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّـٰلِحَٰتِ سَيَجۡعَلُ لَهُمُ ٱلرَّحۡمَٰنُ وُدّٗا ﴿96﴾

96. Iš tiesų, tie, kurie tiki (Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ)] ir daro teisingus darbus, Maloningiausiasis (Allahas) suteiks jiems meilę (tikinčiųjų širdyse).

19:97

فَإِنَّمَا يَسَّرۡنَٰهُ بِلِسَانِكَ لِتُبَشِّرَ بِهِ ٱلۡمُتَّقِينَ وَتُنذِرَ بِهِۦ قَوۡمٗا لُّدّٗا ﴿97﴾

97. Taigi, Mes padarėme tai (Koraną) lengvu, tavo paties kalba (Muchammedai ﷺ) tik tam, kad tu suteiktum gerą žinią Mutakūn (dievobaimingiesiems) ir perspėtum juo Lud [6] (labiausiai priešgyniaujančius) žmones.

19:98

وَكَمۡ أَهۡلَكۡنَا قَبۡلَهُم مِّن قَرۡنٍ هَلۡ تُحِسُّ مِنۡهُم مِّنۡ أَحَدٍ أَوۡ تَسۡمَعُ لَهُمۡ رِكۡزَۢا ﴿98﴾

98. Ir kiek kartų anksčiau jų Mes sunaikinome! Ar gali tu (Muchammedai ﷺ) rasti bent vieną iš jų ar išgirsti bent jų šnabždėjimą?

20:1

طه ﴿1﴾

1. Ta, Ha. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].

20:2

مَآ أَنزَلۡنَا عَلَيۡكَ ٱلۡقُرۡءَانَ لِتَشۡقَىٰٓ ﴿2﴾

2. Mes nenuleidome tau (Muchammedai ﷺ) Korano, kad išvargintume tave,

20:3

إِلَّا تَذۡكِرَةٗ لِّمَن يَخۡشَىٰ ﴿3﴾

3. bet tik kaip Priminimą tiems, kurie bijo (Allaho).

20:4

تَنزِيلٗا مِّمَّنۡ خَلَقَ ٱلۡأَرۡضَ وَٱلسَّمَٰوَٰتِ ٱلۡعُلَى ﴿4﴾

4. Jo (Allaho), Kuris sukūrė žemę ir aukštus dangus, Apreiškimas.

20:5

ٱلرَّحۡمَٰنُ عَلَى ٱلۡعَرۡشِ ٱسۡتَوَىٰ ﴿5﴾

5. Maloningiausiasis (Allahas) pakilo (Istava) į (Galingą) Sostą (būdu, kuris pritinka tik Jo Didenybei).

20:6

لَهُۥ مَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَا فِي ٱلۡأَرۡضِ وَمَا بَيۡنَهُمَا وَمَا تَحۡتَ ٱلثَّرَىٰ ﴿6﴾

6. Jam priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje, ir viskas, kas yra tarp jų, ir viskas, kas yra po dirva.

20:7

وَإِن تَجۡهَرۡ بِٱلۡقَوۡلِ فَإِنَّهُۥ يَعۡلَمُ ٱلسِّرَّ وَأَخۡفَى ﴿7﴾

7. Ir jei tu (Muchammedai ﷺ) kalbi (šaukiesi) garsiai, tada iš tiesų, Jis žino paslaptį ir tai, kas yra dar labiau paslėpta.

20:8

ٱللَّهُ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَۖ لَهُ ٱلۡأَسۡمَآءُ ٱلۡحُسۡنَىٰ ﴿8﴾

8. Allahas! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Jį)! Jam priklauso Geriausi Vardai.

20:9

وَهَلۡ أَتَىٰكَ حَدِيثُ مُوسَىٰٓ ﴿9﴾

9. Ir ar pasiekė tave Mūsos (Mozės) istorija?

20:10

إِذۡ رَءَا نَارٗا فَقَالَ لِأَهۡلِهِ ٱمۡكُثُوٓاْ إِنِّيٓ ءَانَسۡتُ نَارٗا لَّعَلِّيٓ ءَاتِيكُم مِّنۡهَا بِقَبَسٍ أَوۡ أَجِدُ عَلَى ٱلنَّارِ هُدٗى ﴿10﴾

10. Kai jis pamatė ugnį, jis tarė savo šeimai: „Palaukit! Aš pamačiau ugnį. Galbūt galiu atnešti jums iš jos šiek tiek nuodėgulių arba rasti kokį nors vedimą ugnyje.“

20:11

فَلَمَّآ أَتَىٰهَا نُودِيَ يَٰمُوسَىٰٓ ﴿11﴾

11. Ir kai jis atėjo pas ją (ugnį), jis buvo pašauktas vardu: „Mūsa (Moze)!

20:12

إِنِّيٓ أَنَا۠ رَبُّكَ فَٱخۡلَعۡ نَعۡلَيۡكَ إِنَّكَ بِٱلۡوَادِ ٱلۡمُقَدَّسِ طُوٗى ﴿12﴾

12. Iš tiesų, Aš esu tavo Viešpats! Taigi nusiauk savo apavą – tu esi šventame slėnyje, Tuva.

20:13

وَأَنَا ٱخۡتَرۡتُكَ فَٱسۡتَمِعۡ لِمَا يُوحَىٰٓ ﴿13﴾

13. Ir Aš pasirinkau tave. Taigi klausyk to, kas (tau) bus apreikšta.

20:14

إِنَّنِيٓ أَنَا ٱللَّهُ لَآ إِلَٰهَ إِلَّآ أَنَا۠ فَٱعۡبُدۡنِي وَأَقِمِ ٱلصَّلَوٰةَ لِذِكۡرِيٓ ﴿14﴾

14. Iš tiesų, Aš esu Allahas! La ilaha illa Ana (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Mane), taigi garbink Mane ir atlik As-Salat (Ikamat-as-Salat) Mano Prisiminimui.

20:15

إِنَّ ٱلسَّاعَةَ ءَاتِيَةٌ أَكَادُ أُخۡفِيهَا لِتُجۡزَىٰ كُلُّ نَفۡسِۭ بِمَا تَسۡعَىٰ ﴿15﴾

15. Iš tiesų, Valanda ateina – iš Aš beveik slepiu ją nuo Savęs – ir kiekvienam asmeniui bus atlyginta už tai, ko jis siekia.

20:16

فَلَا يَصُدَّنَّكَ عَنۡهَا مَن لَّا يُؤۡمِنُ بِهَا وَٱتَّبَعَ هَوَىٰهُ فَتَرۡدَىٰ ﴿16﴾

16. Taigi, lai nė vienas, kuris netiki tą (t. y. Prikėlimo Dieną, Atgailavimą, Rojų ir Pragarą), o seka savo paties geiduliais, neatitraukia tavęs nuo to, kad tu nepražūtum.

20:17

وَمَا تِلۡكَ بِيَمِينِكَ يَٰمُوسَىٰ ﴿17﴾

17. O kas yra tavo dešinėje rankoje, Mūsa (Moze)?“

20:18

قَالَ هِيَ عَصَايَ أَتَوَكَّؤُاْ عَلَيۡهَا وَأَهُشُّ بِهَا عَلَىٰ غَنَمِي وَلِيَ فِيهَا مَـَٔارِبُ أُخۡرَىٰ ﴿18﴾

18. Jis tarė: „Tai mano lazda, kuria aš remiuosi, ir kuria aš numušu šakas savo avims, ir kurioje randu kitą panaudojimą.“

20:19

قَالَ أَلۡقِهَا يَٰمُوسَىٰ ﴿19﴾

19. (Allahas) tarė: „Mesk ją žemyn, Mūsa (Moze)!“

20:20

فَأَلۡقَىٰهَا فَإِذَا هِيَ حَيَّةٞ تَسۡعَىٰ ﴿20﴾

20. Jis numetė ją žemyn ir štai! Ji tapo gyvate, greitai judančia.

20:21

قَالَ خُذۡهَا وَلَا تَخَفۡۖ سَنُعِيدُهَا سِيرَتَهَا ٱلۡأُولَىٰ ﴿21﴾

21. Allahas tarė: „Pagriebk ją ir nebijok, Mes grąžinsime ją į pradinę būseną.

20:22

وَٱضۡمُمۡ يَدَكَ إِلَىٰ جَنَاحِكَ تَخۡرُجۡ بَيۡضَآءَ مِنۡ غَيۡرِ سُوٓءٍ ءَايَةً أُخۡرَىٰ ﴿22﴾

22. Ir prispausk savo (dešinę) ranką prie savo (kairiojo) šono, ji taps balta (ir švytės), be jokios ligos ar jokios žymės,

20:23

لِنُرِيَكَ مِنۡ ءَايَٰتِنَا ٱلۡكُبۡرَى ﴿23﴾

23. Kad Mes parodytume tau (keletą) Mūsų Didžiųjų Ženklų.

20:24

ٱذۡهَبۡ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ إِنَّهُۥ طَغَىٰ ﴿24﴾

24. Eik pas Firauną (Faraoną)! Iš tiesų, jis peržengė (visas ribas netikėjime ir nepaklusime, ir elgėsi kaip išpuikėlis ir tironas).“

20:25

قَالَ رَبِّ ٱشۡرَحۡ لِي صَدۡرِي ﴿25﴾

25. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Mano Viešpatie, atverk man mano krūtinę (suteik man pasitikėjimo savimi, pasitenkinimo ir drąsos).

20:26

وَيَسِّرۡ لِيٓ أَمۡرِي ﴿26﴾

26. Ir palengvink man mano užduotį.

20:27

وَٱحۡلُلۡ عُقۡدَةٗ مِّن لِّسَانِي ﴿27﴾

27. Ir atlaisvink mano liežuvio mazgą (trūkumą, t. y. panaikink mano kalbos neteisingumą).

20:28

يَفۡقَهُواْ قَوۡلِي ﴿28﴾

28. Kad jie suprastų mano kalbą.

20:29

وَٱجۡعَل لِّي وَزِيرٗا مِّنۡ أَهۡلِي ﴿29﴾

29. Ir paskirk man pagalbininką iš mano šeimos

20:30

هَٰرُونَ أَخِي ﴿30﴾

30. „Harūną (Aroną), mano brolį.

20:31

ٱشۡدُدۡ بِهِۦٓ أَزۡرِي ﴿31﴾

31. Padidink mano galią juo

20:32

وَأَشۡرِكۡهُ فِيٓ أَمۡرِي ﴿32﴾

32. ir leisk jam dalintis mano užduotimi (Allaho Žinios perdavimu ir Pranašavimu).

20:33

كَيۡ نُسَبِّحَكَ كَثِيرٗا ﴿33﴾

33. Kad mes Tave stipriai garbintume

20:34

وَنَذۡكُرَكَ كَثِيرًا ﴿34﴾

34. ir stipriai Tave prisimintume.

20:35

إِنَّكَ كُنتَ بِنَا بَصِيرٗا ﴿35﴾

35. Iš tiesų, Tu esi Visada mus Geriausiai Matantis“

20:36

قَالَ قَدۡ أُوتِيتَ سُؤۡلَكَ يَٰمُوسَىٰ ﴿36﴾

36. (Allahas) tarė: „Mūsa (Moze), tavo prašymas patenkintas!

20:37

وَلَقَدۡ مَنَنَّا عَلَيۡكَ مَرَّةً أُخۡرَىٰٓ ﴿37﴾

37. Ir iš tiesų, Mes suteikėme tau malonę kitu laiku (anksčiau).

20:38

إِذۡ أَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰٓ أُمِّكَ مَا يُوحَىٰٓ ﴿38﴾

38. Kai Mes įkvėpėme tavo motiną tuo, ką Mes įkvėpėme.

20:39

أَنِ ٱقۡذِفِيهِ فِي ٱلتَّابُوتِ فَٱقۡذِفِيهِ فِي ٱلۡيَمِّ فَلۡيُلۡقِهِ ٱلۡيَمُّ بِٱلسَّاحِلِ يَأۡخُذۡهُ عَدُوّٞ لِّي وَعَدُوّٞ لَّهُۥۚ وَأَلۡقَيۡتُ عَلَيۡكَ مَحَبَّةٗ مِّنِّي وَلِتُصۡنَعَ عَلَىٰ عَيۡنِيٓ ﴿39﴾

39. Sakydami: „Įdėk jį (vaiką) į Tabut (dėžę arba dėžutę arba skrynią) ir nuleisk tai į upę (Nilą). Tada upė išmes jį ant kranto, o ten, Mano priešas ir jo priešas pasiims jį.“ Ir Aš suteikiau tau Savo meilę tam, kad būtum išaugintas priešais Mano Akis.

20:40

إِذۡ تَمۡشِيٓ أُخۡتُكَ فَتَقُولُ هَلۡ أَدُلُّكُمۡ عَلَىٰ مَن يَكۡفُلُهُۥۖ فَرَجَعۡنَٰكَ إِلَىٰٓ أُمِّكَ كَيۡ تَقَرَّ عَيۡنُهَا وَلَا تَحۡزَنَۚ وَقَتَلۡتَ نَفۡسٗا فَنَجَّيۡنَٰكَ مِنَ ٱلۡغَمِّ وَفَتَنَّـٰكَ فُتُونٗاۚ فَلَبِثۡتَ سِنِينَ فِيٓ أَهۡلِ مَدۡيَنَ ثُمَّ جِئۡتَ عَلَىٰ قَدَرٖ يَٰمُوسَىٰ ﴿40﴾

40. Kai tavo sesuo atėjo ir tarė: „Ar parodyti tau tą, kuri žindys jį?“ Taigi Mes grąžinome tave tavo motinai, kad ji galėtų nuraminti savo akis ir nesielvartautų. Tada tu nužudei žmogų, bet Mes išgelbėjome tave nuo didžiulės bėdos ir išbandėme tave sunkiu išbandymu. Tada tu pasilikai daugelį metų su Madjan (Midian) žmonėmis. Tada tu atėjai čia pagal nustatytą laiką, kurį Aš įsakiau (tau), Mūsa (Moze)!

20:41

وَٱصۡطَنَعۡتُكَ لِنَفۡسِي ﴿41﴾

41. Ir Aš pasirinkau tave [1] Sau.

20:42

ٱذۡهَبۡ أَنتَ وَأَخُوكَ بِـَٔايَٰتِي وَلَا تَنِيَا فِي ذِكۡرِي ﴿42﴾

42. Eikite tu ir tavo brolis su Mano Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimasi ir t.t.) ir jūs abu nesulėtėkite ir netapkite silpni Mano Prisiminime.

20:43

ٱذۡهَبَآ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ إِنَّهُۥ طَغَىٰ ﴿43﴾

43. Eikite, jūs abu, pas Firauną (Faraoną), iš tiesų, jis peržengė (visas ribas netikėjime ir nepaklusnume ir elgėsi kaip išpuikėlis ir tironas).

20:44

فَقُولَا لَهُۥ قَوۡلٗا لَّيِّنٗا لَّعَلَّهُۥ يَتَذَكَّرُ أَوۡ يَخۡشَىٰ ﴿44﴾

44. Ir kalbėkite su juo švelniai. Galbūt jis galės priimti patarimą arba (Allaho) baimę.“

20:45

قَالَا رَبَّنَآ إِنَّنَا نَخَافُ أَن يَفۡرُطَ عَلَيۡنَآ أَوۡ أَن يَطۡغَىٰ ﴿45﴾

45. Jie tarė: „Mūsų Viešpatie, iš tiesų mes bijome, kad jis nepaskubintų bausmės mums arba kad jis neperžengtų (visų ribų su mumis).“

20:46

قَالَ لَا تَخَافَآۖ إِنَّنِي مَعَكُمَآ أَسۡمَعُ وَأَرَىٰ ﴿46﴾

46. Jis (Allahas) tarė: „Nebijokite, iš tiesų, Aš esu su jumis abiem, girdintis ir matantis.

20:47

فَأۡتِيَاهُ فَقُولَآ إِنَّا رَسُولَا رَبِّكَ فَأَرۡسِلۡ مَعَنَا بَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ وَلَا تُعَذِّبۡهُمۡۖ قَدۡ جِئۡنَٰكَ بِـَٔايَةٖ مِّن رَّبِّكَۖ وَٱلسَّلَٰمُ عَلَىٰ مَنِ ٱتَّبَعَ ٱلۡهُدَىٰٓ ﴿47﴾

47. Taigi eikite jūs abu pas jį, ir sakykite: „Iš tiesų, mes esame tavo Viešpaties Pasiuntiniai, taigi leisk Israelio (Izraelio) vaikams eiti su mumis, ir nekankink jų. Iš tiesų, mes atėjome su tavo Viešpaties ženklu! Ir taika tam, kuris seka teisingu vedimu!

20:48

إِنَّا قَدۡ أُوحِيَ إِلَيۡنَآ أَنَّ ٱلۡعَذَابَ عَلَىٰ مَن كَذَّبَ وَتَوَلَّىٰ ﴿48﴾

48. Iš tiesų, mums buvo apreikšta, kad kančia bus tam, kuris neigia [netiki Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinius] ir nusigręžia (nuo tiesos ir paklusimo Allahui).“.“

20:49

قَالَ فَمَن رَّبُّكُمَا يَٰمُوسَىٰ ﴿49﴾

49. Firaun (Faraonas) tarė: „Kas tada, Mūsa (Moze), yra jūsų abiejų Viešpats?“

20:50

قَالَ رَبُّنَا ٱلَّذِيٓ أَعۡطَىٰ كُلَّ شَيۡءٍ خَلۡقَهُۥ ثُمَّ هَدَىٰ ﴿50﴾

50. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Mūsų Viešpats yra Tas, Kuris suteikė kiekvienam daiktui formą ir prigimtį, tada jį išvedė į teisingą kelią.“

20:51

قَالَ فَمَا بَالُ ٱلۡقُرُونِ ٱلۡأُولَىٰ ﴿51﴾

51. [Firaun (Faraonas)] tarė: „O kaip dėl senovės kartų?“

20:52

قَالَ عِلۡمُهَا عِندَ رَبِّي فِي كِتَٰبٖۖ لَّا يَضِلُّ رَبِّي وَلَا يَنسَى ﴿52﴾

52. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Žinojimas apie tai yra pas mano Viešpatį, Įraše. Mano Viešpats nei klysta, nei Jis pamiršta.“

20:53

ٱلَّذِي جَعَلَ لَكُمُ ٱلۡأَرۡضَ مَهۡدٗا وَسَلَكَ لَكُمۡ فِيهَا سُبُلٗا وَأَنزَلَ مِنَ ٱلسَّمَآءِ مَآءٗ فَأَخۡرَجۡنَا بِهِۦٓ أَزۡوَٰجٗا مِّن نَّبَاتٖ شَتَّىٰ ﴿53﴾

53. Kas padarė žemę tau kaip lovą (ištiestą), ir atvėrė kelius (takus ir praėjimus) tau tenais, ir nuleido vandenį (lietų) iš dangaus. Ir Mes išvedėme su juo įvairių rūšių augmeniją.

20:54

كُلُواْ وَٱرۡعَوۡاْ أَنۡعَٰمَكُمۡۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَٰتٖ لِّأُوْلِي ٱلنُّهَىٰ ﴿54﴾

54. Valgyk ir ganyk savo galvijus (joje). Iš tiesų, tame yra Ajat (įrodymai ir ženklai) suprantantiems žmonėms.

20:55

مِنۡهَا خَلَقۡنَٰكُمۡ وَفِيهَا نُعِيدُكُمۡ وَمِنۡهَا نُخۡرِجُكُمۡ تَارَةً أُخۡرَىٰ ﴿55﴾

55. Iš jos (žemės) Mes sukūrėme tave, ir į ją Mes tave sugrąžinsime ir iš jos Mes išvesime tave dar kartą.

20:56

وَلَقَدۡ أَرَيۡنَٰهُ ءَايَٰتِنَا كُلَّهَا فَكَذَّبَ وَأَبَىٰ ﴿56﴾

56. Ir iš tiesų, Mes parodėme jam [Firaunui (Faraonui)] visus Mūsų Ajat (ženklus ir Įkalčius), bet jis neigė ir atsisakė.

20:57

قَالَ أَجِئۡتَنَا لِتُخۡرِجَنَا مِنۡ أَرۡضِنَا بِسِحۡرِكَ يَٰمُوسَىٰ ﴿57﴾

57. Jis [Firaun (Faraonas)] tarė: „Ar jūs atėjote tam, kad išvarytumėte mus iš mūsų žemės su savo magija, Mūsa (Moze)?“

20:58

فَلَنَأۡتِيَنَّكَ بِسِحۡرٖ مِّثۡلِهِۦ فَٱجۡعَلۡ بَيۡنَنَا وَبَيۡنَكَ مَوۡعِدٗا لَّا نُخۡلِفُهُۥ نَحۡنُ وَلَآ أَنتَ مَكَانٗا سُوٗى ﴿58﴾

58. Tada iš tiesų, mes galime sukurti magiją panašią į tai, taigi paskirk susitikimą tarp mūsų ir jūsų, kurio nei mes, nei jūs nepraleisite, atviroje vietoje, kur abu turės teisingą ir lygią progą (o žiūrovai galės stebėti rungtynes)."

20:59

قَالَ مَوۡعِدُكُمۡ يَوۡمُ ٱلزِّينَةِ وَأَن يُحۡشَرَ ٱلنَّاسُ ضُحٗى ﴿59﴾

59. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Tavo paskirtas susitikimas yra šventės dieną, ir lai žmonės susirenka, kai saulė pakils (priešpiet).“

20:60

فَتَوَلَّىٰ فِرۡعَوۡنُ فَجَمَعَ كَيۡدَهُۥ ثُمَّ أَتَىٰ ﴿60﴾

60. Taigi Firaun (Faraonas) atsitraukė, surengė savo sąmokslą ir tada grįžo.

20:61

قَالَ لَهُم مُّوسَىٰ وَيۡلَكُمۡ لَا تَفۡتَرُواْ عَلَى ٱللَّهِ كَذِبٗا فَيُسۡحِتَكُم بِعَذَابٖۖ وَقَدۡ خَابَ مَنِ ٱفۡتَرَىٰ ﴿61﴾

61. Mūsa (Mozė) tarė jiems: „Vargas jums, nekurkite melo prieš Allahą, kad Jis nesunaikintų jūsų visiškai kančia. Ir tikrai, tas, kuris sukuria melą (priešais Allahą), pasigailėtinai pralaimės.“

20:62

فَتَنَٰزَعُوٓاْ أَمۡرَهُم بَيۡنَهُمۡ وَأَسَرُّواْ ٱلنَّجۡوَىٰ ﴿62﴾

62. Tada jie ginčijosi vienas su kitu, ką turėtų daryti, ir laikė savo kalbas paslaptyje.

20:63

قَالُوٓاْ إِنۡ هَٰذَٰنِ لَسَٰحِرَٰنِ يُرِيدَانِ أَن يُخۡرِجَاكُم مِّنۡ أَرۡضِكُم بِسِحۡرِهِمَا وَيَذۡهَبَا بِطَرِيقَتِكُمُ ٱلۡمُثۡلَىٰ ﴿63﴾

63. Jie tarė: „Iš tiesų, tai du magai. Jų tikslas yra išvaryti jus iš jūsų žemės su magija, ir nugalėti jūsų vyriausiuosius ir kilminguosius.

20:64

فَأَجۡمِعُواْ كَيۡدَكُمۡ ثُمَّ ٱئۡتُواْ صَفّٗاۚ وَقَدۡ أَفۡلَحَ ٱلۡيَوۡمَ مَنِ ٱسۡتَعۡلَىٰ ﴿64﴾

64. „Taigi sukurkite savo sąmokslą ir tada susirinkite į eiles. Ir kas įveiks šią dieną, tikrai bus sėkmingas.“

20:65

قَالُواْ يَٰمُوسَىٰٓ إِمَّآ أَن تُلۡقِيَ وَإِمَّآ أَن نَّكُونَ أَوَّلَ مَنۡ أَلۡقَىٰ ﴿65﴾

65. Jie tarė: „Mūsa (Moze), arba tu mesk pirmas, arba mes būsime pirmi mesti?“

20:66

قَالَ بَلۡ أَلۡقُواْۖ فَإِذَا حِبَالُهُمۡ وَعِصِيُّهُمۡ يُخَيَّلُ إِلَيۡهِ مِن سِحۡرِهِمۡ أَنَّهَا تَسۡعَىٰ ﴿66﴾

66. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Ne, meskite jūs (pirmi)!" Tada štai! Jų virvės ir jų lazdos, jų magijos pagalba, pasirodė priešais jį taip, lyg greitai judėtų.

20:67

فَأَوۡجَسَ فِي نَفۡسِهِۦ خِيفَةٗ مُّوسَىٰ ﴿67﴾

67. Taigi Mūsa (Mozė) pajuto savyje baimę.

20:68

قُلۡنَا لَا تَخَفۡ إِنَّكَ أَنتَ ٱلۡأَعۡلَىٰ ﴿68﴾

68. Mes (Allahas) tarėme: „Nebijok! Iš tiesų, tu paimsi viršų.

20:69

وَأَلۡقِ مَا فِي يَمِينِكَ تَلۡقَفۡ مَا صَنَعُوٓاْۖ إِنَّمَا صَنَعُواْ كَيۡدُ سَٰحِرٖۖ وَلَا يُفۡلِحُ ٱلسَّاحِرُ حَيۡثُ أَتَىٰ ﴿69﴾

69. Ir mesk tai, kas yra tavo dešinėje rankoje! Tai praris tai, ką jie padarė. Tai, ką jie padarė tėra burtininko triukas, o burtininkas niekada nebus sėkmingas, kad ir kiek (įgūdžių) jis įgytų.“

20:70

فَأُلۡقِيَ ٱلسَّحَرَةُ سُجَّدٗا قَالُوٓاْ ءَامَنَّا بِرَبِّ هَٰرُونَ وَمُوسَىٰ ﴿70﴾

70. Taigi burtininkai sukniubo. Jie tarė: „Mes tikime Harūno (Arono) ir Mūsos (Mozės) Viešpatį.“

20:71

قَالَ ءَامَنتُمۡ لَهُۥ قَبۡلَ أَنۡ ءَاذَنَ لَكُمۡۖ إِنَّهُۥ لَكَبِيرُكُمُ ٱلَّذِي عَلَّمَكُمُ ٱلسِّحۡرَۖ فَلَأُقَطِّعَنَّ أَيۡدِيَكُمۡ وَأَرۡجُلَكُم مِّنۡ خِلَٰفٖ وَلَأُصَلِّبَنَّكُمۡ فِي جُذُوعِ ٱلنَّخۡلِ وَلَتَعۡلَمُنَّ أَيُّنَآ أَشَدُّ عَذَابٗا وَأَبۡقَىٰ ﴿71﴾

71. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Jūs tikite juo [Mūsa (Moze)] prieš tai, kai aš daviau jums leidimą? Iš tiesų, jūsų vadovas yra tas, kuris išmokė jus magijos. Taigi aš tikrai nukaposiu jūsų rankas ir pėdas priešingose pusėse, ir aš tikrai nukryžiuosiu jus ant datulių palmių kamienų ir jūs tikrai žinosite kuris iš mūsų [aš (Firaun (Faraonas) ar Mūsos (Mozės) Viešpats (Allahas)] gali suteikti žiaurią ir ilgiau trunkančią kančią.“

20:72

قَالُواْ لَن نُّؤۡثِرَكَ عَلَىٰ مَا جَآءَنَا مِنَ ٱلۡبَيِّنَٰتِ وَٱلَّذِي فَطَرَنَاۖ فَٱقۡضِ مَآ أَنتَ قَاضٍۖ إِنَّمَا تَقۡضِي هَٰذِهِ ٱلۡحَيَوٰةَ ٱلدُّنۡيَآ ﴿72﴾

72. Jie tarė: „Mes neteikiame tau pirmenybės prieš tai, kas pasirodė mums aiškiais ženklais ir Jam (Allahui), Kuris sukūrė mus. Taigi įsakyk tai, ką tu nori įsakyti, nes tu gali tik įsakyti (apie) šio pasaulio gyvenimą.

20:73

إِنَّآ ءَامَنَّا بِرَبِّنَا لِيَغۡفِرَ لَنَا خَطَٰيَٰنَا وَمَآ أَكۡرَهۡتَنَا عَلَيۡهِ مِنَ ٱلسِّحۡرِۗ وَٱللَّهُ خَيۡرٞ وَأَبۡقَىٰٓ ﴿73﴾

73. Iš tiesų mes patikėjome mūsų Viešpačiu, kad Jis atleistų mums mūsų kaltes, ir už magiją, į kurią tu mus patraukei. Ir Allahas yra geriau dėl atlygio, lyginant su tavo [Firauno (Faraono)] atlygiu, ir ilgiau besitęsiantis (kalbant apie bausmes, lyginant su tavo bausmėmis).“

20:74

إِنَّهُۥ مَن يَأۡتِ رَبَّهُۥ مُجۡرِمٗا فَإِنَّ لَهُۥ جَهَنَّمَ لَا يَمُوتُ فِيهَا وَلَا يَحۡيَىٰ ﴿74﴾

74. Iš tiesų, kas atvyks pas savo Viešpatį, būdamas Mudžrim (nusikaltėliu, daugiadieviu, nuodėmiautoju, netikinčiuoju Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinius), tada tikrai jam yra Pragaras, kuriame jis nei mirs, nei gyvens.

20:75

وَمَن يَأۡتِهِۦ مُؤۡمِنٗا قَدۡ عَمِلَ ٱلصَّـٰلِحَٰتِ فَأُوْلَـٰٓئِكَ لَهُمُ ٱلدَّرَجَٰتُ ٱلۡعُلَىٰ ﴿75﴾

75. Tačiau kas atvyks pas Jį (Allahą), būdamas tikinčiuoju (Allaho Vienumą), ir bus daręs teisingus gerus darbus, tokiam – aukštos padėtys (Amžinybėje), -

20:76

جَنَّـٰتُ عَدۡنٖ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهَا ٱلۡأَنۡهَٰرُ خَٰلِدِينَ فِيهَاۚ وَذَٰلِكَ جَزَآءُ مَن تَزَكَّىٰ ﴿76﴾

76. Adn (Edeno) Rojus (amžinieji Sodai), po kuriais upės teka, kuriame jie gyvens amžinai. Toks yra atlygis tiems, kurie tyrina save (susilaikydami nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų darbų, kuriuos Allahas uždraudė, ir darydami viską, ką Allahas įsakė).

20:77

وَلَقَدۡ أَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰٓ أَنۡ أَسۡرِ بِعِبَادِي فَٱضۡرِبۡ لَهُمۡ طَرِيقٗا فِي ٱلۡبَحۡرِ يَبَسٗا لَّا تَخَٰفُ دَرَكٗا وَلَا تَخۡشَىٰ ﴿77﴾

77. Ir iš tiesų Mes apreiškėme Mūsai (Mozei) (sakydami): „Keliauk naktį su ibadi (Mano vergais) ir suduok sausą kelią jiems jūroje, nesibaimindamas nei būti pasivytas [Firauno (Faraono)] nei bijodamas (paskęsti jūroje).“

20:78

فَأَتۡبَعَهُمۡ فِرۡعَوۡنُ بِجُنُودِهِۦ فَغَشِيَهُم مِّنَ ٱلۡيَمِّ مَا غَشِيَهُمۡ ﴿78﴾

78. Tada Firaun (Faraonas) vijosi jų įkandin su savo kariuomene, tačiau jūros vanduo visiškai užliejo juos ir apdengė juos.

20:79

وَأَضَلَّ فِرۡعَوۡنُ قَوۡمَهُۥ وَمَا هَدَىٰ ﴿79﴾

79. Ir Firaun (Faraonas) paklaidino savo žmones ir jis nevedė jų teisingai.

20:80

يَٰبَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ قَدۡ أَنجَيۡنَٰكُم مِّنۡ عَدُوِّكُمۡ وَوَٰعَدۡنَٰكُمۡ جَانِبَ ٱلطُّورِ ٱلۡأَيۡمَنَ وَنَزَّلۡنَا عَلَيۡكُمُ ٱلۡمَنَّ وَٱلسَّلۡوَىٰ ﴿80﴾

80. Israelio (Izraelio) vaikai, Mes išgelbėjome jus nuo jūsų priešo, ir Mes sudarėme su jumis sutartį ant dešiniojo Kalno šlaito, ir Mes nuleidome jums Al-Mana ir putpeles,

20:81

كُلُواْ مِن طَيِّبَٰتِ مَا رَزَقۡنَٰكُمۡ وَلَا تَطۡغَوۡاْ فِيهِ فَيَحِلَّ عَلَيۡكُمۡ غَضَبِيۖ وَمَن يَحۡلِلۡ عَلَيۡهِ غَضَبِي فَقَدۡ هَوَىٰ ﴿81﴾

81. (sakydami): „Valgykite Taijibat (gerus leisitinus dalykus), kuriuos Mes jums suteikėme, ir nenusidėkite ir neenkite, kad Mano Pyktis jūsų teisingai neužkluptų. Ir tas, kurį užklumpa Mano Pyktis, jis tikrai pražuvęs.

20:82

وَإِنِّي لَغَفَّارٞ لِّمَن تَابَ وَءَامَنَ وَعَمِلَ صَٰلِحٗا ثُمَّ ٱهۡتَدَىٰ ﴿82﴾

82. Ir iš tiesų, Aš tikrai atleidžiantis tam, kuris atgailauja, tiki (Mano Vienumą ir nepriskiria Man jokių partnerių garbinime) ir daro teisingus gerus darbus ir tada išlieka pastovus darydamas tai (iki savo mirties).

20:83

وَمَآ أَعۡجَلَكَ عَن قَوۡمِكَ يَٰمُوسَىٰ ﴿83﴾

83. Ir kas privertė tave skubėti nuo savo žmonių, Mūsa (Moze)?“

20:84

قَالَ هُمۡ أُوْلَآءِ عَلَىٰٓ أَثَرِي وَعَجِلۡتُ إِلَيۡكَ رَبِّ لِتَرۡضَىٰ ﴿84﴾

84. Jis tarė: „Jie yra arti mano pėdsakų – ir aš skubėjau pas Tave, mano Viešpatie, kad Tu būtum patenkintas.“

20:85

قَالَ فَإِنَّا قَدۡ فَتَنَّا قَوۡمَكَ مِنۢ بَعۡدِكَ وَأَضَلَّهُمُ ٱلسَّامِرِيُّ ﴿85﴾

85. (Allahas) tarė: „Iš tiesų, Mes išbandėme žmones tau nesant, ir As-Samiri [2] paklaidino juos.“

20:86

فَرَجَعَ مُوسَىٰٓ إِلَىٰ قَوۡمِهِۦ غَضۡبَٰنَ أَسِفٗاۚ قَالَ يَٰقَوۡمِ أَلَمۡ يَعِدۡكُمۡ رَبُّكُمۡ وَعۡدًا حَسَنًاۚ أَفَطَالَ عَلَيۡكُمُ ٱلۡعَهۡدُ أَمۡ أَرَدتُّمۡ أَن يَحِلَّ عَلَيۡكُمۡ غَضَبٞ مِّن رَّبِّكُمۡ فَأَخۡلَفۡتُم مَّوۡعِدِي ﴿86﴾

86. Tada Mūsa (Mozė) grįžo pas savo žmones supykęs ir nuliūdęs. Jis tarė: „Mano žmonės, argi jūsų Viešpats nedavė jums sąžiningo pažado? Argi tada jums pažadas atrodo ilgai vykdomas? Ar jūs panorote, kad pyktis nusileistų ant jūsų iš jūsų Viešpaties dėl to, kad jūs sulaužėte savo pažadą man (t. y. netikėdami Allahą ir garbindami veršiuką)?“

20:87

قَالُواْ مَآ أَخۡلَفۡنَا مَوۡعِدَكَ بِمَلۡكِنَا وَلَٰكِنَّا حُمِّلۡنَآ أَوۡزَارٗا مِّن زِينَةِ ٱلۡقَوۡمِ فَقَذَفۡنَٰهَا فَكَذَٰلِكَ أَلۡقَى ٱلسَّامِرِيُّ ﴿87﴾

87. Jis tarė: „Mes nesulaužėme pažado tau savo pačių valia, mes buvome priversti nešti [Firauno (Faraono)] žmonių puošmenų svorį, tada mes sumetėme juos (į ugnį), ir tai buvo tai, ką As-Samiri pasiūlė.“

20:88

فَأَخۡرَجَ لَهُمۡ عِجۡلٗا جَسَدٗا لَّهُۥ خُوَارٞ فَقَالُواْ هَٰذَآ إِلَٰهُكُمۡ وَإِلَٰهُ مُوسَىٰ فَنَسِيَ ﴿88﴾

88. Tada jis išėmė (iš ugnies) jiems veršiuko (statulą), kuris atrodė lyg myktų. Jie tarė: „Tai yra tavo ilah (dievas), ir Mūsos (Mozės) ilah, tačiau jis [Mūsa (Mozė)] pamiršo (savo dievą).“

20:89

أَفَلَا يَرَوۡنَ أَلَّا يَرۡجِعُ إِلَيۡهِمۡ قَوۡلٗا وَلَا يَمۡلِكُ لَهُمۡ ضَرّٗا وَلَا نَفۡعٗا ﴿89﴾

89. Argi jie nematė, kad negalėjo jiems duoti žodžio (atsakymo) ir kad jis neturėjo galios nei pakenktie jiems, nei daryti jiems gerą?

20:90

وَلَقَدۡ قَالَ لَهُمۡ هَٰرُونُ مِن قَبۡلُ يَٰقَوۡمِ إِنَّمَا فُتِنتُم بِهِۦۖ وَإِنَّ رَبَّكُمُ ٱلرَّحۡمَٰنُ فَٱتَّبِعُونِي وَأَطِيعُوٓاْ أَمۡرِي ﴿90﴾

90. Ir Harūnas (Aronas) iš tikrųjų sakė jiems prieš tai: „Mano žmonės, jūs esate tuo išbandomi, ir iš tiesų jūsų Viešpats yra (Allahas) Maloningiausiasis, taigi sekite manimi ir pakluskite mano nurodymui.“

20:91

قَالُواْ لَن نَّبۡرَحَ عَلَيۡهِ عَٰكِفِينَ حَتَّىٰ يَرۡجِعَ إِلَيۡنَا مُوسَىٰ ﴿91﴾

91. Jie tarė: „Mes nesiliausime garbinę jo (t. y. veršiuko), kol Mūsa (Mozė) grįš pas mus.“

20:92

قَالَ يَٰهَٰرُونُ مَا مَنَعَكَ إِذۡ رَأَيۡتَهُمۡ ضَلُّوٓاْ ﴿92﴾

92. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Harūnai (Aronai), kas sulaikė tave, kai matei juos nuklystančius,

20:93

أَلَّا تَتَّبِعَنِۖ أَفَعَصَيۡتَ أَمۡرِي ﴿93﴾

93. kad tu nesekei manimi (mano patarimu tau)? Ar tada tu nepaklusai mano nurodymui?

20:94

قَالَ يَبۡنَؤُمَّ لَا تَأۡخُذۡ بِلِحۡيَتِي وَلَا بِرَأۡسِيٓۖ إِنِّي خَشِيتُ أَن تَقُولَ فَرَّقۡتَ بَيۡنَ بَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ وَلَمۡ تَرۡقُبۡ قَوۡلِي ﴿94﴾

94. Jis [Harūnas (Aronas)] tarė: „Mano motinos sūnau, nepričiupk (manęs) nei už mano barzdos, nei mano galvos! Iš tiesų, aš baiminausi, kad tu nesakytum: „Tu sukėlei skilimą tarp Israelio (Izraelio) vaikų ir negerbei mano žodžio!

20:95

قَالَ فَمَا خَطۡبُكَ يَٰسَٰمِرِيُّ ﴿95﴾

95. [Mūsa (Mozė)] tarė: „O kas tau, Samiri? (t. y. kodėl tu taip pasielgei?).“

20:96

قَالَ بَصُرۡتُ بِمَا لَمۡ يَبۡصُرُواْ بِهِۦ فَقَبَضۡتُ قَبۡضَةٗ مِّنۡ أَثَرِ ٱلرَّسُولِ فَنَبَذۡتُهَا وَكَذَٰلِكَ سَوَّلَتۡ لِي نَفۡسِي ﴿96﴾

96. (Samiri) tarė: „Aš mačiau tai, ko jie nematė, taigi aš paėmiau saują (dulkių iš pasiuntinio [Džibrilio (Gabrieliaus) žirgo] kanopos pėdsako ir mečiau ją [į ugnį, į kurią buvo padėtos Firauno (Faraono) žmonių puošmenos, arba į veršiuką]. Taip man pasiūlė mano vidinis aš."

20:97

قَالَ فَٱذۡهَبۡ فَإِنَّ لَكَ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ أَن تَقُولَ لَا مِسَاسَۖ وَإِنَّ لَكَ مَوۡعِدٗا لَّن تُخۡلَفَهُۥۖ وَٱنظُرۡ إِلَىٰٓ إِلَٰهِكَ ٱلَّذِي ظَلۡتَ عَلَيۡهِ عَاكِفٗاۖ لَّنُحَرِّقَنَّهُۥ ثُمَّ لَنَنسِفَنَّهُۥ فِي ٱلۡيَمِّ نَسۡفًا ﴿97﴾

97. Mūsa (Mozė) tarė: „Tada eik lauk! Ir iš tiesų, tau (bausmė) šiame gyvenime bus tai, kad tu sakysi: „Neliesk manęs (t. y. tu gyvensi vienas, atskirtas nuo žmonių), ir iš tiesų (bausmė ateityje) tau skirtas pažadas, kuris nežlugs. Ir pažiūrėk į savo ilah (dievą), kuriam buvai pasišventęs. Mes tikrai jį sudeginsime, ir išbarstysime jo dalis jūroje.“

20:98

إِنَّمَآ إِلَٰهُكُمُ ٱللَّهُ ٱلَّذِي لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَۚ وَسِعَ كُلَّ شَيۡءٍ عِلۡمٗا ﴿98﴾

98. Tavo Ilah (Dievas) yra tik Allahas (Vienintelis). La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Jį). Jis turi žinojimą apie viską.

20:99

كَذَٰلِكَ نَقُصُّ عَلَيۡكَ مِنۡ أَنۢبَآءِ مَا قَدۡ سَبَقَۚ وَقَدۡ ءَاتَيۡنَٰكَ مِن لَّدُنَّا ذِكۡرٗا ﴿99﴾

99. Taigi Mes papasakojame tau (Muchammedai ﷺ) informaciją apie tai, kas nutiko prieš tai. Ir iš tiesų Mes davėme tau Priminimą iš Mūsų (šį Koraną).

20:100

مَّنۡ أَعۡرَضَ عَنۡهُ فَإِنَّهُۥ يَحۡمِلُ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ وِزۡرًا ﴿100﴾

100. Kas nusigręžia nuo jo (šio Korano t. y. netiki jį, nei elgiasi pagal jo nurodymus), iš tiesų, jie neš sunkią (nuodėmių) naštą Prikėlimo Dieną.

20:101

خَٰلِدِينَ فِيهِۖ وَسَآءَ لَهُمۡ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ حِمۡلٗا ﴿101﴾

101. Jie gyvens tame (Pragaro Ugnies būsenoje) – ir blogas iš tiesų bus šis krovinys jiems Prikėlimo Dieną.

20:102

يَوۡمَ يُنفَخُ فِي ٱلصُّورِۚ وَنَحۡشُرُ ٱلۡمُجۡرِمِينَ يَوۡمَئِذٖ زُرۡقٗا ﴿102﴾

102. Tą Dieną, kai Trimitas bus papūstas (antru pūtimu): tą Dieną Mes surinksime Mudžrimūn (nusikaltėlius, daugiadievius, nusidėjėlus, netikinčiuosius Allaho Vienumą) mėlynomis akimis arba apakintus troškuliu.

20:103

يَتَخَٰفَتُونَ بَيۡنَهُمۡ إِن لَّبِثۡتُمۡ إِلَّا عَشۡرٗا ﴿103﴾

103. Jie kalbės labai žemais balsais vienas su kitu (sakydami): „Tu nepasilikai ilgiau nei dešimt (dienų).“

20:104

نَّحۡنُ أَعۡلَمُ بِمَا يَقُولُونَ إِذۡ يَقُولُ أَمۡثَلُهُمۡ طَرِيقَةً إِن لَّبِثۡتُمۡ إِلَّا يَوۡمٗا ﴿104﴾

104. Mes labai gerai žinome, ką jie sakys, kai geriausi iš jų žiniomis ir išmintimi sakys: „Tu nepasilikai ilgiau nei dieną!”

20:105

وَيَسۡـَٔلُونَكَ عَنِ ٱلۡجِبَالِ فَقُلۡ يَنسِفُهَا رَبِّي نَسۡفٗا ﴿105﴾

105. Ir jie klausia tavęs apie kalnus. Sakyk: „Mano Viešpats suardys juos ir išmėtys juos dulkėmis.

20:106

فَيَذَرُهَا قَاعٗا صَفۡصَفٗا ﴿106﴾

106. Tada Jis paliks juos kaip sulygintą lygų plyną.

20:107

لَّا تَرَىٰ فِيهَا عِوَجٗا وَلَآ أَمۡتٗا ﴿107﴾

107. Nematysi tame nieko lenkto ar kreivo.“

20:108

يَوۡمَئِذٖ يَتَّبِعُونَ ٱلدَّاعِيَ لَا عِوَجَ لَهُۥۖ وَخَشَعَتِ ٱلۡأَصۡوَاتُ لِلرَّحۡمَٰنِ فَلَا تَسۡمَعُ إِلَّا هَمۡسٗا ﴿108﴾

108. Tą Dieną žmonija griežtai seks Allaho šaukliu (jo balsu), ir jiems neliks nieko kito, kaip tik sekti jį. Ir visi balsai bus tylūs Maloningiausiajam (Allahui) ir nieko tu negirdėsi, tik žemą jų pėdsakų garsą.

20:109

يَوۡمَئِذٖ لَّا تَنفَعُ ٱلشَّفَٰعَةُ إِلَّا مَنۡ أَذِنَ لَهُ ٱلرَّحۡمَٰنُ وَرَضِيَ لَهُۥ قَوۡلٗا ﴿109﴾

109. Tą Dieną joks užtarimas nepadės, išskyrus tą, kuriam Maloningiausiasis (Allahas) suteikė leidimą ir kurio žodis priimtinas Jam.

20:110

يَعۡلَمُ مَا بَيۡنَ أَيۡدِيهِمۡ وَمَا خَلۡفَهُمۡ وَلَا يُحِيطُونَ بِهِۦ عِلۡمٗا ﴿110﴾

110. Jis (Allahas) žino, kas nutinka jiems (Jo kūriniams) šiame pasaulyje ir kas nutiks jiems (Amžinybėje), tačiau jie niekada nepasieks nieko iš Jo Žinojimo.

20:111

وَعَنَتِ ٱلۡوُجُوهُ لِلۡحَيِّ ٱلۡقَيُّومِۖ وَقَدۡ خَابَ مَنۡ حَمَلَ ظُلۡمٗا ﴿111﴾

111. Ir (visi) veidai bus nužeminti priešais (Allahą), Al-Hajul-Kajum (Amžiną, Tą, Kuris palaiko ir globoja viską, kas egzistuoja). Ir tam, kuris nešė nuodėmės (naštą) (t. y. tas, kuris netikėjo Allahą, priskyrė Jam partnerius, ir darė veiksmus, nepaklusnius Jam), bus iš tiesų visiška nesėkmė (ta Dieną).

20:112

وَمَن يَعۡمَلۡ مِنَ ٱلصَّـٰلِحَٰتِ وَهُوَ مُؤۡمِنٞ فَلَا يَخَافُ ظُلۡمٗا وَلَا هَضۡمٗا ﴿112﴾

112. O tas, kuris darė teisingus darbus, būdamas tikinčiuoju (islamiškąjį monoteizmą), tada nebus jam neteisingumo baimės nei (jo atlygio) sumažinimo.

20:113

وَكَذَٰلِكَ أَنزَلۡنَٰهُ قُرۡءَانًا عَرَبِيّٗا وَصَرَّفۡنَا فِيهِ مِنَ ٱلۡوَعِيدِ لَعَلَّهُمۡ يَتَّقُونَ أَوۡ يُحۡدِثُ لَهُمۡ ذِكۡرٗا ﴿113﴾

113. Ir taip Mes nuleidome tai kaip Koraną arabų kalba, ir paaiškinome jame detaliai perspėjimus tam, kad jie bijotų Allaho arba kad jis priverstų juos pasimokyti iš savęs (arba turėti garbę tikėti ir elgtis pagal jo mokymus).

20:114

فَتَعَٰلَى ٱللَّهُ ٱلۡمَلِكُ ٱلۡحَقُّۗ وَلَا تَعۡجَلۡ بِٱلۡقُرۡءَانِ مِن قَبۡلِ أَن يُقۡضَىٰٓ إِلَيۡكَ وَحۡيُهُۥۖ وَقُل رَّبِّ زِدۡنِي عِلۡمٗا ﴿114﴾

114. Tad Aukštas virš visko yra Allahas, Tikrasis Karalius. Ir neskubėk (Muchammedai ﷺ) su Koranu iki jo apreiškimas yra užbaigtas tau ir sakyk: „Mano Viešpatie, padidink man žinojimą.“

20:115

وَلَقَدۡ عَهِدۡنَآ إِلَىٰٓ ءَادَمَ مِن قَبۡلُ فَنَسِيَ وَلَمۡ نَجِدۡ لَهُۥ عَزۡمٗا ﴿115﴾

115. Ir iš tiesų, Mes sudarėme sutartį su Adamu (Adomu) anksčiau, tačiau jis pamiršo, ir Mes neradome pas jį jokios tvirtos valios.

20:116

وَإِذۡ قُلۡنَا لِلۡمَلَـٰٓئِكَةِ ٱسۡجُدُواْ لِأٓدَمَ فَسَجَدُوٓاْ إِلَّآ إِبۡلِيسَ أَبَىٰ ﴿116﴾

116. Ir (atmink), kai Mes tarėme angelams: „Nusižeminkite Adamui (Adomui).“ Jie (visi) nusižemino, išskyrus Iblis (Šėtonas) atsisakė.

20:117

فَقُلۡنَا يَـٰٓـَٔادَمُ إِنَّ هَٰذَا عَدُوّٞ لَّكَ وَلِزَوۡجِكَ فَلَا يُخۡرِجَنَّكُمَا مِنَ ٱلۡجَنَّةِ فَتَشۡقَىٰٓ ﴿117﴾

117. Tada Mes tarėme: „Adamai (Adomai), iš tiesų, tai yra tavo ir tavo žmonos priešas. Taigi neleisk jam jūsų abiejų ištraukti iš Rojaus, kad netektų jums griaužtis.“

20:118

إِنَّ لَكَ أَلَّا تَجُوعَ فِيهَا وَلَا تَعۡرَىٰ ﴿118﴾

118. Iš tiesų, tu turi (Mūsų pažadą), kad niekada nebūsi tenais alkanas, nei nuogas.

20:119

وَأَنَّكَ لَا تَظۡمَؤُاْ فِيهَا وَلَا تَضۡحَىٰ ﴿119﴾

119. Ir tu nekentėsi troškulio tenais, nei saulės kaitros.

20:120

فَوَسۡوَسَ إِلَيۡهِ ٱلشَّيۡطَٰنُ قَالَ يَـٰٓـَٔادَمُ هَلۡ أَدُلُّكَ عَلَىٰ شَجَرَةِ ٱلۡخُلۡدِ وَمُلۡكٖ لَّا يَبۡلَىٰ ﴿120﴾

120. Tada Šaitan (Šėtonas) pašnabždėjo jam, sakydamas: „Adamai (Adomai), ar nuvesti tave prie Amžinybės Medžio ir į karalystę, kuri niekada neišsenka?“

20:121

فَأَكَلَا مِنۡهَا فَبَدَتۡ لَهُمَا سَوۡءَٰتُهُمَا وَطَفِقَا يَخۡصِفَانِ عَلَيۡهِمَا مِن وَرَقِ ٱلۡجَنَّةِۚ وَعَصَىٰٓ ءَادَمُ رَبَّهُۥ فَغَوَىٰ ﴿121﴾

121. Tada jie abu valgė nuo medžio, ir taip jų privačios vietos tapo atviros jiems, ir jie pradėjo dangstytis su Rojaus lapais, kad užsidengtų. Taigi Adamas (Adomas) nepakluso savo Viešpačiui, taigi jis paklydo.

20:122

ثُمَّ ٱجۡتَبَٰهُ رَبُّهُۥ فَتَابَ عَلَيۡهِ وَهَدَىٰ ﴿122﴾

122. Tada jo Viešpats pasirinko jį ir atsigręžė į jį su atlaidumu, ir suteikė jam teisingą vedimą.

20:123

قَالَ ٱهۡبِطَا مِنۡهَا جَمِيعَۢاۖ بَعۡضُكُمۡ لِبَعۡضٍ عَدُوّٞۖ فَإِمَّا يَأۡتِيَنَّكُم مِّنِّي هُدٗى فَمَنِ ٱتَّبَعَ هُدَايَ فَلَا يَضِلُّ وَلَا يَشۡقَىٰ ﴿123﴾

123. Jis (Allahas) tarė: „Leiskitės (iš Rojaus į žemę) jūs abudu, kartu, kai kurie iš jūsų yra priešai vieni kitiems. Tada, jei jus pasieks Mano teisingas vedimas, tada – tas, kas seka Mano Teisingu Vedimu, nei paklys, nei bus apimtas sielvarto.

20:124

وَمَنۡ أَعۡرَضَ عَن ذِكۡرِي فَإِنَّ لَهُۥ مَعِيشَةٗ ضَنكٗا وَنَحۡشُرُهُۥ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ أَعۡمَىٰ ﴿124﴾

124. Tačiau tas, kuris nusigręžia nuo Mano Priminimo (t. y. nei tiki šį Koraną, nei elgiasi pagal jo mokymus), iš tiesų, jam – sunkus gyvenimas, ir Mes prikelsime jį aklą Prikėlimo Dieną.“

20:125

قَالَ رَبِّ لِمَ حَشَرۡتَنِيٓ أَعۡمَىٰ وَقَدۡ كُنتُ بَصِيرٗا ﴿125﴾

125. Jis sakys: „Mano Viešpatie, kodėl prikėlei mane aklą, kai aš (anksčiau) turėjau matymą?“

20:126

قَالَ كَذَٰلِكَ أَتَتۡكَ ءَايَٰتُنَا فَنَسِيتَهَاۖ وَكَذَٰلِكَ ٱلۡيَوۡمَ تُنسَىٰ ﴿126﴾

126. (Allahas) sakys: „Štai taip: Mūsų Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t.t.) pasiekė jus, bet jūs juos ignoravote (t. y. jūs palikote juos, neapmąstėte giliai jų ir nusigręžėte nuo jų), taigi šią Dieną jūs būsite apleisti (Pragare, toli nuo Allaho Gailestingumo).“

20:127

وَكَذَٰلِكَ نَجۡزِي مَنۡ أَسۡرَفَ وَلَمۡ يُؤۡمِنۢ بِـَٔايَٰتِ رَبِّهِۦۚ وَلَعَذَابُ ٱلۡأٓخِرَةِ أَشَدُّ وَأَبۡقَىٰٓ ﴿127﴾

127. Ir taip Mes atsilyginame tam, kuris peržengia ribas [t. y. daro didžiąsias nuodėmes ir nepaklūsta savo Viešpačiui (Allahui) ir netiki Jo Pasiuntinius ir Jo apreikštas Knygas, tokias kaip šis Koranas], ir netiki savo Viešpaties Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t.t.). Ir Pragaro kančia yra daug žiauresnė ir ilgiau besitęsianti.

20:128

أَفَلَمۡ يَهۡدِ لَهُمۡ كَمۡ أَهۡلَكۡنَا قَبۡلَهُم مِّنَ ٱلۡقُرُونِ يَمۡشُونَ فِي مَسَٰكِنِهِمۡۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَٰتٖ لِّأُوْلِي ٱلنُّهَىٰ ﴿128﴾

128. Argi nežino jie, kiek kartų Mes sunaikinome anksčiau jų, kurių gyvenvietėmis jie vaikšto? Iš tiesų, tame iš tiesų yra ženklai žmonėms, kurie supranta.

20:129

وَلَوۡلَا كَلِمَةٞ سَبَقَتۡ مِن رَّبِّكَ لَكَانَ لِزَامٗا وَأَجَلٞ مُّسَمّٗى ﴿129﴾

129. Ir jei ne Žodis, kuris atėjo anksčiau jų iš Jų Viešpaties, ir nustatytas terminas, (jų bausmė) būtinai įvyktų (šiame gyvenime).

20:130

فَٱصۡبِرۡ عَلَىٰ مَا يَقُولُونَ وَسَبِّحۡ بِحَمۡدِ رَبِّكَ قَبۡلَ طُلُوعِ ٱلشَّمۡسِ وَقَبۡلَ غُرُوبِهَاۖ وَمِنۡ ءَانَآيِٕ ٱلَّيۡلِ فَسَبِّحۡ وَأَطۡرَافَ ٱلنَّهَارِ لَعَلَّكَ تَرۡضَىٰ ﴿130﴾

130. Taigi priimk kantriai (Muchammedai ﷺ) tai, ką jie sako, ir šlovink savo Viešpaties garbę iki saulės pakilimo ir iki jos laidos, ir kai kuriomis nakties valandomis, ir dienos pabaigoje (nurodymas į penkias privalomas bendruomenines maldas) tam, kad tu būtum patenkintas atlygiu, kurį Allahas tau duos.

20:131

وَلَا تَمُدَّنَّ عَيۡنَيۡكَ إِلَىٰ مَا مَتَّعۡنَا بِهِۦٓ أَزۡوَٰجٗا مِّنۡهُمۡ زَهۡرَةَ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا لِنَفۡتِنَهُمۡ فِيهِۚ وَرِزۡقُ رَبِّكَ خَيۡرٞ وَأَبۡقَىٰ ﴿131﴾

131. Ir nenuvargink savo akių, ilgėdamasis tų dalykų, kuriuos Mes suteikėme pramogai įvairioms jų grupėms (daugiadieviams ir netikintiesiems Allaho Vienumą), šio pasaulio gyvenimo prabangos tam, kad Mes tuo juos išbandytume. Tačiau tavo Viešpaties aprūpinimas (geras atlygis Amžinybėje) yra geresnis ir ilgiau besitęsiantis.

20:132

وَأۡمُرۡ أَهۡلَكَ بِٱلصَّلَوٰةِ وَٱصۡطَبِرۡ عَلَيۡهَاۖ لَا نَسۡـَٔلُكَ رِزۡقٗاۖ نَّحۡنُ نَرۡزُقُكَۗ وَٱلۡعَٰقِبَةُ لِلتَّقۡوَىٰ ﴿132﴾

132. Ir įsakyk As-Salat (maldą) savo šeimai, ir būk kantrus jas [t. y. Salat (maldas)] atlikdamas. Mes neprašome tavęs aprūpinimo (t. y. mums ką nors duoti), Mes aprūpiname tave. Ir gera pabaiga (t. y. Rojus) yra Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2).

20:133

وَقَالُواْ لَوۡلَا يَأۡتِينَا بِـَٔايَةٖ مِّن رَّبِّهِۦٓۚ أَوَلَمۡ تَأۡتِهِم بَيِّنَةُ مَا فِي ٱلصُّحُفِ ٱلۡأُولَىٰ ﴿133﴾

133. Jie sako: „Kodėl jis neatneša mums ženklo (įrodymo) iš savo Viešpaties?“ Argi neatėjo jiems įrodymai apie tai, kas yra (užrašyta) ankstesniuose lapuose [Raštuose, t. y. Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje), apie Pranašo Muchammedo ﷺ atėjimą]?

20:134

وَلَوۡ أَنَّآ أَهۡلَكۡنَٰهُم بِعَذَابٖ مِّن قَبۡلِهِۦ لَقَالُواْ رَبَّنَا لَوۡلَآ أَرۡسَلۡتَ إِلَيۡنَا رَسُولٗا فَنَتَّبِعَ ءَايَٰتِكَ مِن قَبۡلِ أَن نَّذِلَّ وَنَخۡزَىٰ ﴿134﴾

134. Ir jei Mes būtume sunaikinę juos su kančia prieš tai (t. y. Pasiuntinį Muchammedą ﷺ ir Koraną), tada jie tikrai būtų sakę: „Mūsų Viešpatie, o jei tik Tu būtum atsiuntęs mums Pasiuntinį, mes tikrai būtume sekę Tavo Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t.t.) prieš tai, kai buvome pažeminti ir paniekinti.“

20:135

قُلۡ كُلّٞ مُّتَرَبِّصٞ فَتَرَبَّصُواْۖ فَسَتَعۡلَمُونَ مَنۡ أَصۡحَٰبُ ٱلصِّرَٰطِ ٱلسَّوِيِّ وَمَنِ ٱهۡتَدَىٰ ﴿135﴾

135. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Kiekvienas (tikintysis ir netikintysis) laukia, taigi ir jūs laukite. Ir jūs sužinosite, kas yra Tiesiame ir Lygiame Kelyje (t. y. Allaho islamiškojo monoteizmo religijoje) ir kas yra tie, kurie leidosi teisingai vedami (Tiesiame Kelyje).