quranm◉

Puslapis 302

Range
from 18:75 to 18:83
Surahs covered
Vertimas
9 Vertimas

◉

18:75

قَالَ أَلَمۡ أَقُل لَّكَ إِنَّكَ لَن تَسۡتَطِيعَ مَعِيَ صَبۡرٗا ﴿75﴾

75. (Khidr) tarė: „Argi aš nesakiau tau, kad neturėsi kantrybės su manimi?“

18:76

قَالَ إِن سَأَلۡتُكَ عَن شَيۡءِۭ بَعۡدَهَا فَلَا تُصَٰحِبۡنِيۖ قَدۡ بَلَغۡتَ مِن لَّدُنِّي عُذۡرٗا ﴿76﴾

76. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Jei aš tavęs paklausiu ko nors po šito, nelaikyk manęs savo draugijoj, aš tau atleidžiu.“

18:77

فَٱنطَلَقَا حَتَّىٰٓ إِذَآ أَتَيَآ أَهۡلَ قَرۡيَةٍ ٱسۡتَطۡعَمَآ أَهۡلَهَا فَأَبَوۡاْ أَن يُضَيِّفُوهُمَا فَوَجَدَا فِيهَا جِدَارٗا يُرِيدُ أَن يَنقَضَّ فَأَقَامَهُۥۖ قَالَ لَوۡ شِئۡتَ لَتَّخَذۡتَ عَلَيۡهِ أَجۡرٗا ﴿77﴾

77. Tada jie abu keliavo tol, kol, priėję miesto žmones, paprašė jų maisto, tačiau jie atsisakė juos pavaišinti. Tada jie rado tenais bebaigiančią griūti sieną ir jis (Khidr) ją atstatė. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Jei būtum panorėjęs, iš tiesų, būtum galėjęs už tai užsidirbti!“

18:78

قَالَ هَٰذَا فِرَاقُ بَيۡنِي وَبَيۡنِكَۚ سَأُنَبِّئُكَ بِتَأۡوِيلِ مَا لَمۡ تَسۡتَطِع عَّلَيۡهِ صَبۡرًا ﴿78﴾

78. (Khidr) tarė: „Tai yra mano ir tavo išsiskyrimas. Aš pasakysiu tau (šių) dalykų, dėl kurių tu neturėjai kantrybės, paaiškinimą.

18:79

أَمَّا ٱلسَّفِينَةُ فَكَانَتۡ لِمَسَٰكِينَ يَعۡمَلُونَ فِي ٱلۡبَحۡرِ فَأَرَدتُّ أَنۡ أَعِيبَهَا وَكَانَ وَرَآءَهُم مَّلِكٞ يَأۡخُذُ كُلَّ سَفِينَةٍ غَصۡبٗا ﴿79﴾

79. Dėl laivo, jis priklausė Masakin (vargingiems žmonėms), dirbantiems jūroje. Taigi aš norėjau padaryti jam trūkumą, nes už jų buvo karalius, kuris užgrobdavo kiekvieną laivą jėga.

18:80

وَأَمَّا ٱلۡغُلَٰمُ فَكَانَ أَبَوَاهُ مُؤۡمِنَيۡنِ فَخَشِينَآ أَن يُرۡهِقَهُمَا طُغۡيَٰنٗا وَكُفۡرٗا ﴿80﴾

80. Dėl berniuko, jo tėvai buvo tikintieji ir mes baiminomės kad jis spaus juos maištaudamas ir netikėdamas.

18:81

فَأَرَدۡنَآ أَن يُبۡدِلَهُمَا رَبُّهُمَا خَيۡرٗا مِّنۡهُ زَكَوٰةٗ وَأَقۡرَبَ رُحۡمٗا ﴿81﴾

81. Taigi mes norėjome, kad jų Viešpats pakeistų jį jiems geresniu teisingumu ir artimesniu gailestingumui.

18:82

وَأَمَّا ٱلۡجِدَارُ فَكَانَ لِغُلَٰمَيۡنِ يَتِيمَيۡنِ فِي ٱلۡمَدِينَةِ وَكَانَ تَحۡتَهُۥ كَنزٞ لَّهُمَا وَكَانَ أَبُوهُمَا صَٰلِحٗا فَأَرَادَ رَبُّكَ أَن يَبۡلُغَآ أَشُدَّهُمَا وَيَسۡتَخۡرِجَا كَنزَهُمَا رَحۡمَةٗ مِّن رَّبِّكَۚ وَمَا فَعَلۡتُهُۥ عَنۡ أَمۡرِيۚ ذَٰلِكَ تَأۡوِيلُ مَا لَمۡ تَسۡطِع عَّلَيۡهِ صَبۡرٗا ﴿82﴾

82. „O dėl sienos, ji priklausė dviem našlaičiams mieste ir po ja buvo lobis, priklausantis jiems. Jų tėvas buvo teisingas žmogus ir jų Viešpats norėjo, kad jie pasiektų pilnos jėgos amžių ir pasiimtų savo lobį kaip gailestingumą iš savo Viešpaties. Ir aš padariau tai ne savo paties nutarimu. Tai yra tų (dalykų), dėl kurių tu negalėjai būti kantrus, paaiškinimas.“

18:83

وَيَسۡـَٔلُونَكَ عَن ذِي ٱلۡقَرۡنَيۡنِۖ قُلۡ سَأَتۡلُواْ عَلَيۡكُم مِّنۡهُ ذِكۡرًا ﴿83﴾

83. Ir jie klausia tavęs apie Zul-Karnain. Sakyk: „Aš parecituosiu jums kai ką apie jo istoriją.“