بِسۡمِ ٱللَّهِ ٱلرَّحۡمَٰنِ ٱلرَّحِيمِ ﴿١﴾
1. Vardan Allaho, Maloningiausiojo, Gailestingiausiojo,
288 Eilutė · Temos · lt
بِسۡمِ ٱللَّهِ ٱلرَّحۡمَٰنِ ٱلرَّحِيمِ ﴿١﴾
1. Vardan Allaho, Maloningiausiojo, Gailestingiausiojo,
ٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ ﴿٢﴾
2. Visa šlovė ir dėkingumas – Allahui, Alamyn (žmonijos, džinų ir visa, kas egzistuoja) Viešpačiui [1].
ٱلرَّحۡمَٰنِ ٱلرَّحِيمِ ﴿٣﴾
3. Maloningiausiajam, Gailestingiausiajam.
مَٰلِكِ يَوۡمِ ٱلدِّينِ ﴿٤﴾
4. Atpildo Dienos (t. y. Prikėlimo dienos) Vieninteliam Valdytojui (ir Vieninteliam Teisėjui).
إِيَّاكَ نَعۡبُدُ وَإِيَّاكَ نَسۡتَعِينُ ﴿٥﴾
5. Tave (Vienintelį) mes garbiname ir Tavęs (Vienintelio) mes prašome pagalbos.
ٱهۡدِنَا ٱلصِّرَٰطَ ٱلۡمُسۡتَقِيمَ ﴿٦﴾
6. Vesk mus Tiesiu keliu. [2]
صِرَٰطَ ٱلَّذِينَ أَنۡعَمۡتَ عَلَيۡهِمۡ غَيۡرِ ٱلۡمَغۡضُوبِ عَلَيۡهِمۡ وَلَا ٱلضَّآلِّينَ ﴿٧﴾
7. Keliu tų, kuriems Tu suteikei Savo Malonę [3], bet ne tų, kurie užsitraukė Tavo Pyktį (kaip judėjai), ir ne tų, kurie nuklydo (kaip krikščionys).
خَتَمَ ٱللَّهُ عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ وَعَلَىٰ سَمۡعِهِمۡۖ وَعَلَىٰٓ أَبۡصَٰرِهِمۡ غِشَٰوَةٞۖ وَلَهُمۡ عَذَابٌ عَظِيمٞ ﴿٧﴾
7. Allahas užantspaudavo jų širdis ir klausą (t. y. jie negali priimti Allaho Vedimo) ir ant jų žvilgsnių – uždangalas. Jiems bus didžiulė kančia.
مَثَلُهُمۡ كَمَثَلِ ٱلَّذِي ٱسۡتَوۡقَدَ نَارٗا فَلَمَّآ أَضَآءَتۡ مَا حَوۡلَهُۥ ذَهَبَ ٱللَّهُ بِنُورِهِمۡ وَتَرَكَهُمۡ فِي ظُلُمَٰتٖ لَّا يُبۡصِرُونَ ﴿١٧﴾
17. Jų pavyzdys yra kaip to, kuris užkūrė ugnį. Tada, kai ji apšvietė viską aplink jį, Allahas paėmė jų šviesą ir paliko juos tamsoje. (Taigi), jie negalėjo matyti.
صُمُّۢ بُكۡمٌ عُمۡيٞ فَهُمۡ لَا يَرۡجِعُونَ ﴿١٨﴾
18. Jie yra kurti, nebylūs ir akli. Todėl jie negrįžta (į Teisingą Kelią).
أَوۡ كَصَيِّبٖ مِّنَ ٱلسَّمَآءِ فِيهِ ظُلُمَٰتٞ وَرَعۡدٞ وَبَرۡقٞ يَجۡعَلُونَ أَصَٰبِعَهُمۡ فِيٓ ءَاذَانِهِم مِّنَ ٱلصَّوَٰعِقِ حَذَرَ ٱلۡمَوۡتِۚ وَٱللَّهُ مُحِيطُۢ بِٱلۡكَٰفِرِينَ ﴿١٩﴾
19. Arba kaip liūtis iš dangaus. Joje sutema, griaustinis ir žaibas. Jie spraudžia pirštus į ausis, tildydami perkūnijos trenksmą, bijodami mirties. Bet Allahas apima netikinčiuosius (t. y. Allahas surinks juos visus kartu).
يَكَادُ ٱلۡبَرۡقُ يَخۡطَفُ أَبۡصَٰرَهُمۡۖ كُلَّمَآ أَضَآءَ لَهُم مَّشَوۡاْ فِيهِ وَإِذَآ أَظۡلَمَ عَلَيۡهِمۡ قَامُواْۚ وَلَوۡ شَآءَ ٱللَّهُ لَذَهَبَ بِسَمۡعِهِمۡ وَأَبۡصَٰرِهِمۡۚ إِنَّ ٱللَّهَ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ قَدِيرٞ ﴿٢٠﴾
20. Žaibas beveik atima jų regėjimą. Kai tik jis tvyksteli jiems, jie jame eina, o kai juos apgaubia tamsa, jie stovi nejudantys. Ir jei Allahas panorėtų, Jis galėtų atimti jų klausą ir jų regėjimą. Iš tiesų, Allahas yra Visa Galintis.
وَإِذۡ فَرَقۡنَا بِكُمُ ٱلۡبَحۡرَ فَأَنجَيۡنَٰكُمۡ وَأَغۡرَقۡنَآ ءَالَ فِرۡعَوۡنَ وَأَنتُمۡ تَنظُرُونَ ﴿٥٠﴾
50. Ir (atminkite), kai Mes perskyrėme jūrą ir išgelbėjome jus ir paskandinome Firauno (Faraono) žmones, o jūs žiūrėjote (į juos, kai jūros vanduo juos uždengė).
وَإِذۡ قُلۡتُمۡ يَٰمُوسَىٰ لَن نُّؤۡمِنَ لَكَ حَتَّىٰ نَرَى ٱللَّهَ جَهۡرَةٗ فَأَخَذَتۡكُمُ ٱلصَّـٰعِقَةُ وَأَنتُمۡ تَنظُرُونَ ﴿٥٥﴾
55. Ir (atminkite), kai jūs sakėte: „Mūsa (Moze), mes niekada netikėsime tavimi, kol aiškiai nepamatysime Allaho.“ Bet apėmė jus žaibo blykstelėjimas, jums bežiūrint.
۞وَإِذِ ٱسۡتَسۡقَىٰ مُوسَىٰ لِقَوۡمِهِۦ فَقُلۡنَا ٱضۡرِب بِّعَصَاكَ ٱلۡحَجَرَۖ فَٱنفَجَرَتۡ مِنۡهُ ٱثۡنَتَا عَشۡرَةَ عَيۡنٗاۖ قَدۡ عَلِمَ كُلُّ أُنَاسٖ مَّشۡرَبَهُمۡۖ كُلُواْ وَٱشۡرَبُواْ مِن رِّزۡقِ ٱللَّهِ وَلَا تَعۡثَوۡاْ فِي ٱلۡأَرۡضِ مُفۡسِدِينَ ﴿٦٠﴾
60. Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) paprašė vandens savo žmonėms, Mes tarėme: „Suduok savo lazda į akmenį.“ Tada ištryško iš ten dvylika versmių. Kiekvienas žmogus (jų grupė) žinojo savo vandens vietą. „Valgykite ir gerkite tai, ką Allahas suteikė, ir nesielkite nedorai, darydami piktadarybes žemėje.“
قَالُواْ ٱدۡعُ لَنَا رَبَّكَ يُبَيِّن لَّنَا مَا لَوۡنُهَاۚ قَالَ إِنَّهُۥ يَقُولُ إِنَّهَا بَقَرَةٞ صَفۡرَآءُ فَاقِعٞ لَّوۡنُهَا تَسُرُّ ٱلنَّـٰظِرِينَ ﴿٦٩﴾
69. Jie tarė: „Kreipkis į savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis nurodytų jos spalvą.“ Jis tarė: „Jis sako: „Tai geltona karvė, šviesi savo spalva, patraukli visiems, kas ją matė.“
وَإِذَا لَقُواْ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ قَالُوٓاْ ءَامَنَّا وَإِذَا خَلَا بَعۡضُهُمۡ إِلَىٰ بَعۡضٖ قَالُوٓاْ أَتُحَدِّثُونَهُم بِمَا فَتَحَ ٱللَّهُ عَلَيۡكُمۡ لِيُحَآجُّوكُم بِهِۦ عِندَ رَبِّكُمۡۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ ﴿٧٦﴾
76. Ir kai jie (judėjai) sutinka tuos, kurie tiki (musulmonus), sako: „Mes tikime“, o kai jie susitinka vienas kitą nuošaliai, sako: „Ar jūs pasakysite jiems (musulmonams) tai, ką Allahas apreiškė jums [apie Pranašo Muchammedo ﷺ savybes, kurios parašytos Taurate (Toroje)], kad jie (musulmonai) galėtų ginčytis su jumis apie tai prieš jūsų Viešpatį?“ Argi jūs (judėjai) nesuvokiate?
مَّا يَوَدُّ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ مِنۡ أَهۡلِ ٱلۡكِتَٰبِ وَلَا ٱلۡمُشۡرِكِينَ أَن يُنَزَّلَ عَلَيۡكُم مِّنۡ خَيۡرٖ مِّن رَّبِّكُمۡۚ وَٱللَّهُ يَخۡتَصُّ بِرَحۡمَتِهِۦ مَن يَشَآءُۚ وَٱللَّهُ ذُو ٱلۡفَضۡلِ ٱلۡعَظِيمِ ﴿١٠٥﴾
105. Nei tie, kurie netikėjo iš Rašto žmonių (judėjai ir krikščionys), nei Al-Mušrikūn (stabmeldžiai, daugiadieviai, netikintieji Allaho Vienumu, pagonys ir t. t.) norėtų, kad jums būtų nuleista kas nors gero nuo jūsų Viešpaties. Bet Allahas pasirenka Savo Gailestingumui tą, ką Jis nori. Ir Allahas yra Didžio Dosnumo Savininkas.
وَدَّ كَثِيرٞ مِّنۡ أَهۡلِ ٱلۡكِتَٰبِ لَوۡ يَرُدُّونَكُم مِّنۢ بَعۡدِ إِيمَٰنِكُمۡ كُفَّارًا حَسَدٗا مِّنۡ عِندِ أَنفُسِهِم مِّنۢ بَعۡدِ مَا تَبَيَّنَ لَهُمُ ٱلۡحَقُّۖ فَٱعۡفُواْ وَٱصۡفَحُواْ حَتَّىٰ يَأۡتِيَ ٱللَّهُ بِأَمۡرِهِۦٓۗ إِنَّ ٱللَّهَ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ قَدِيرٞ ﴿١٠٩﴾
109. Daugelis Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) norėtų, kad jie galėtų jus grąžinti į netikėjimą po to, kai jūs patikėjote, iš jų pačių pavydo, netgi po to, kai tiesa (jog Muchammedas ﷺ yra Allaho Pasiuntinys) tapo jiems akivaizdi. Bet atleiskite ir dovanokite (jiems), iki Allahas duos Savo Įsakymą. Iš tiesų, Allahas gali viską. [11]
وَقَالَ لَهُمۡ نَبِيُّهُمۡ إِنَّ ٱللَّهَ قَدۡ بَعَثَ لَكُمۡ طَالُوتَ مَلِكٗاۚ قَالُوٓاْ أَنَّىٰ يَكُونُ لَهُ ٱلۡمُلۡكُ عَلَيۡنَا وَنَحۡنُ أَحَقُّ بِٱلۡمُلۡكِ مِنۡهُ وَلَمۡ يُؤۡتَ سَعَةٗ مِّنَ ٱلۡمَالِۚ قَالَ إِنَّ ٱللَّهَ ٱصۡطَفَىٰهُ عَلَيۡكُمۡ وَزَادَهُۥ بَسۡطَةٗ فِي ٱلۡعِلۡمِ وَٱلۡجِسۡمِۖ وَٱللَّهُ يُؤۡتِي مُلۡكَهُۥ مَن يَشَآءُۚ وَٱللَّهُ وَٰسِعٌ عَلِيمٞ ﴿٢٤٧﴾
247. Ir jų Pranašas (Samuelis) tarė jiems: „Iš tiesų Allahas paskyrė Talūtą (Saulių) karaliumi jums.“ Jie sakė: „Kaip jis gali būti karaliumi mums, jei mes tinkamesni karalystei, ir jam nebuvo duota jokio turto.“ Jis tarė: „Iš tiesų, Allahas parinko jį jums ir padidino gausiai jo žinias ir stotą. Ir Allahas suteikia Savo karalystę tam, kam nori. Ir Allahas yra Visa Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.“
ٱللَّهُ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَ ٱلۡحَيُّ ٱلۡقَيُّومُۚ لَا تَأۡخُذُهُۥ سِنَةٞ وَلَا نَوۡمٞۚ لَّهُۥ مَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَا فِي ٱلۡأَرۡضِۗ مَن ذَا ٱلَّذِي يَشۡفَعُ عِندَهُۥٓ إِلَّا بِإِذۡنِهِۦۚ يَعۡلَمُ مَا بَيۡنَ أَيۡدِيهِمۡ وَمَا خَلۡفَهُمۡۖ وَلَا يُحِيطُونَ بِشَيۡءٖ مِّنۡ عِلۡمِهِۦٓ إِلَّا بِمَا شَآءَۚ وَسِعَ كُرۡسِيُّهُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَۖ وَلَا يَـُٔودُهُۥ حِفۡظُهُمَاۚ وَهُوَ ٱلۡعَلِيُّ ٱلۡعَظِيمُ ﴿٢٥٥﴾
255. Allahas! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Al-Hajul-Kajum (Amžinas, Tas, Kuris išlaiko ir saugo visa, kas egzistuoja). Nei snaudulys, nei miegas Jo neapima. Jam priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Kas gali prašyti Jo užtarimo, išskyrus su Jo Leidimu? Jis žino, kas nutinka jiems (Jo kūrinijai) šiame pasaulyje ir kas nutiks jiems Amžinybėje. Ir jie niekada nesupras nieko iš Jo Žinių, išskyrus tai, ką Jis panorės. Jo Kursi [36] driekiasi virš dangų ir žemės, ir Jis nejaučia jokio nuovargio sergėdamas ir saugodamas juos. Ir Jis – Aukščiausiasis, Didingiausiasis. [Ši aja 2:255 vadinama Ajat-ul-Kursi.]
يُؤۡتِي ٱلۡحِكۡمَةَ مَن يَشَآءُۚ وَمَن يُؤۡتَ ٱلۡحِكۡمَةَ فَقَدۡ أُوتِيَ خَيۡرٗا كَثِيرٗاۗ وَمَا يَذَّكَّرُ إِلَّآ أُوْلُواْ ٱلۡأَلۡبَٰبِ ﴿٢٦٩﴾
269. Jis dovanoja Hikma [38] tam, kam nori, ir tas, kuriam Hikma yra dovanota, iš tiesų yra apvodanotas gausiu gėriu. Tačiau niekas nebus tam atidus, išskyrus suvokiantys žmonės.
ءَامَنَ ٱلرَّسُولُ بِمَآ أُنزِلَ إِلَيۡهِ مِن رَّبِّهِۦ وَٱلۡمُؤۡمِنُونَۚ كُلٌّ ءَامَنَ بِٱللَّهِ وَمَلَـٰٓئِكَتِهِۦ وَكُتُبِهِۦ وَرُسُلِهِۦ لَا نُفَرِّقُ بَيۡنَ أَحَدٖ مِّن رُّسُلِهِۦۚ وَقَالُواْ سَمِعۡنَا وَأَطَعۡنَاۖ غُفۡرَانَكَ رَبَّنَا وَإِلَيۡكَ ٱلۡمَصِيرُ ﴿٢٨٥﴾
285. Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ ) tiki tuo, kas buvo nuleista jam jo Viešpaties, ir (taip pat elgiasi) tikintieji. Kiekvienas tiki Allahą, Jo angelus, Jo Knygas ir Jo Pasiuntinius. (Jie sako): „Mes neišskiriame nė vieno iš Jo Pasiuntinių.“ Ir jie sako: „Mes girdime ir mes paklūstame. (Mes siekiame) Tavo Atleidimo, mūsų Viešpatie, ir pas Tave yra (visų) sugrįžimas.“
لَا يُكَلِّفُ ٱللَّهُ نَفۡسًا إِلَّا وُسۡعَهَاۚ لَهَا مَا كَسَبَتۡ وَعَلَيۡهَا مَا ٱكۡتَسَبَتۡۗ رَبَّنَا لَا تُؤَاخِذۡنَآ إِن نَّسِينَآ أَوۡ أَخۡطَأۡنَاۚ رَبَّنَا وَلَا تَحۡمِلۡ عَلَيۡنَآ إِصۡرٗا كَمَا حَمَلۡتَهُۥ عَلَى ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِنَاۚ رَبَّنَا وَلَا تُحَمِّلۡنَا مَا لَا طَاقَةَ لَنَا بِهِۦۖ وَٱعۡفُ عَنَّا وَٱغۡفِرۡ لَنَا وَٱرۡحَمۡنَآۚ أَنتَ مَوۡلَىٰنَا فَٱنصُرۡنَا عَلَى ٱلۡقَوۡمِ ٱلۡكَٰفِرِينَ ﴿٢٨٦﴾
286. Allahas neapsunkina žmogaus daugiau nei jo galimybės. Jis gauna atlygį už tą (gerą), ką jis įgijo, ir jis yra baudžiamas už tą (blogą), ką jis įgijo. „Mūsų Viešpatie, nebausk mūsų, jei mes pamirštame arba suklystame! Mūsų Viešpatie, neapkrauk mūsų tokia našta, kokią Tu užkrovei tiems, kurie buvo iki mūsų (judėjams ir krikščionims)! Mūsų Viešpatie, nesuteik mums naštos sunkesnės, nei mes turime jėgų pakelti! Dovanok mums ir suteik mums Atleidimą! Būk mums gailestingas! Tu esi mūsų Maula (Globėjas, Rėmėjas ir Saugotojas, ir t. t.) ir suteik mums pergalę prieš netikinčius žmones.“
قَدۡ كَانَ لَكُمۡ ءَايَةٞ فِي فِئَتَيۡنِ ٱلۡتَقَتَاۖ فِئَةٞ تُقَٰتِلُ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ وَأُخۡرَىٰ كَافِرَةٞ يَرَوۡنَهُم مِّثۡلَيۡهِمۡ رَأۡيَ ٱلۡعَيۡنِۚ وَٱللَّهُ يُؤَيِّدُ بِنَصۡرِهِۦ مَن يَشَآءُۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَعِبۡرَةٗ لِّأُوْلِي ٱلۡأَبۡصَٰرِ ﴿١٣﴾
13. Jums (judėjai) jau buvo ženklas – dvi susitikusios armijos (kovoje, t. y. Badr). Viena kovojo vardan Allaho, o kita – (jie) buvo netikintieji. Jie (tikintieji) matė juos (netikinčiuosius) savo pačių akimis kaip dukart (daugiau nei) jų (pačių) skaičius (nors jų buvo triskart daugiau). Ir Allahas paremia su Savo Pergale tuos, ką Jis nori. Iš tiesų, tame yra pamoka tiems, kurie suvokia. (žr. ają 8:44).
زُيِّنَ لِلنَّاسِ حُبُّ ٱلشَّهَوَٰتِ مِنَ ٱلنِّسَآءِ وَٱلۡبَنِينَ وَٱلۡقَنَٰطِيرِ ٱلۡمُقَنطَرَةِ مِنَ ٱلذَّهَبِ وَٱلۡفِضَّةِ وَٱلۡخَيۡلِ ٱلۡمُسَوَّمَةِ وَٱلۡأَنۡعَٰمِ وَٱلۡحَرۡثِۗ ذَٰلِكَ مَتَٰعُ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَاۖ وَٱللَّهُ عِندَهُۥ حُسۡنُ ٱلۡمَـَٔابِ ﴿١٤﴾
14. Išpuošta žmonėms yra meilė daiktams, kurių jie trokšta: moterys, vaikai, daugybė aukso ir sidabro (turtas), kilmingi gražūs arkliai, galvijai ir gerai suarta žemė. Tai yra šio žemiškojo gyvenimo malonumai. Tačiau Allahas turi puikų sugrįžimą (Rojų su tekančiomis upėmis) pas Save.
قُلِ ٱللَّهُمَّ مَٰلِكَ ٱلۡمُلۡكِ تُؤۡتِي ٱلۡمُلۡكَ مَن تَشَآءُ وَتَنزِعُ ٱلۡمُلۡكَ مِمَّن تَشَآءُ وَتُعِزُّ مَن تَشَآءُ وَتُذِلُّ مَن تَشَآءُۖ بِيَدِكَ ٱلۡخَيۡرُۖ إِنَّكَ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ قَدِيرٞ ﴿٢٦﴾
26. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Allahai, karalystės Valdove, Tu suteiki karalystę tam, kam Tu nori, ir atimi karalystę iš to, ko Tu nori, ir Tu suteiki garbę tam, kam Tu nori, ir Tu pažemini tą, ką Tu nori. Tavo Rankoje [2] yra gėris. Iš tiesų, Tu Gali viską.
تُولِجُ ٱلَّيۡلَ فِي ٱلنَّهَارِ وَتُولِجُ ٱلنَّهَارَ فِي ٱلَّيۡلِۖ وَتُخۡرِجُ ٱلۡحَيَّ مِنَ ٱلۡمَيِّتِ وَتُخۡرِجُ ٱلۡمَيِّتَ مِنَ ٱلۡحَيِّۖ وَتَرۡزُقُ مَن تَشَآءُ بِغَيۡرِ حِسَابٖ ﴿٢٧﴾
27. Tu priverti naktį įsilieti į dieną, ir Tu priverti dieną įsilieti į naktį (t. y. padidini ir sumažini nakties ir dienos valandų skaičių žiemą ir vasarą), Tu ištrauki gyvuosius iš mirties, ir Tu ištrauki mirusiuosius iš gyvenimo. Ir Tu suteiki turtą ir išlaikymą tiems, kam Tu nori, neribotai (maste arba naudoje).
۞إِنَّ ٱللَّهَ ٱصۡطَفَىٰٓ ءَادَمَ وَنُوحٗا وَءَالَ إِبۡرَٰهِيمَ وَءَالَ عِمۡرَٰنَ عَلَى ٱلۡعَٰلَمِينَ ﴿٣٣﴾
33. Allahas išrinko Adamą (Adomą), Nūchą (Nojų), Ibrahimo (Abraomo) giminę bei Imrano giminę virš Alamyn [(jų laikų) žmonijos ir džinų].
ذُرِّيَّةَۢ بَعۡضُهَا مِنۢ بَعۡضٖۗ وَٱللَّهُ سَمِيعٌ عَلِيمٌ ﴿٣٤﴾
34. Palikuonis, vienas kito. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.
إِذۡ قَالَتِ ٱمۡرَأَتُ عِمۡرَٰنَ رَبِّ إِنِّي نَذَرۡتُ لَكَ مَا فِي بَطۡنِي مُحَرَّرٗا فَتَقَبَّلۡ مِنِّيٓۖ إِنَّكَ أَنتَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡعَلِيمُ ﴿٣٥﴾
35. (Atminkite) kai Imrano žmona sakė: „Mano Viešpatie, Aš prisiekiau Tau tuo, (vaiku) kas yra mano gimdoje atsiduoti tarnystei Tau (atsiskirti nuo visų žemiškųjų reikalų; rūpintis Tavo garbinimo Vieta), taigi priimk tai iš manęs. Iš tiesų, Tu esi Visa Girdintis, Visa Žinantis.“
فَلَمَّا وَضَعَتۡهَا قَالَتۡ رَبِّ إِنِّي وَضَعۡتُهَآ أُنثَىٰ وَٱللَّهُ أَعۡلَمُ بِمَا وَضَعَتۡ وَلَيۡسَ ٱلذَّكَرُ كَٱلۡأُنثَىٰۖ وَإِنِّي سَمَّيۡتُهَا مَرۡيَمَ وَإِنِّيٓ أُعِيذُهَا بِكَ وَذُرِّيَّتَهَا مِنَ ٱلشَّيۡطَٰنِ ٱلرَّجِيمِ ﴿٣٦﴾
36. Tada, kai ji pagimdė savo [vaiką Marjamą (Mariją)], ji tarė: „Mano Viešpatie, aš pagimdžiau vaiką moteriškos lyties.“ O Allahas geriau žinojo, ką ji pagimdė. „Ir vyras nėra kaip moteris, ir aš pavadinau ją Marjama [4] (Marija), ir siekiu Tavo (Allahai) prieglobsčio jai ir jos palikuonims nuo Šaitan (Šėtono), atstumtojo.“
فَتَقَبَّلَهَا رَبُّهَا بِقَبُولٍ حَسَنٖ وَأَنۢبَتَهَا نَبَاتًا حَسَنٗا وَكَفَّلَهَا زَكَرِيَّاۖ كُلَّمَا دَخَلَ عَلَيۡهَا زَكَرِيَّا ٱلۡمِحۡرَابَ وَجَدَ عِندَهَا رِزۡقٗاۖ قَالَ يَٰمَرۡيَمُ أَنَّىٰ لَكِ هَٰذَاۖ قَالَتۡ هُوَ مِنۡ عِندِ ٱللَّهِۖ إِنَّ ٱللَّهَ يَرۡزُقُ مَن يَشَآءُ بِغَيۡرِ حِسَابٍ ﴿٣٧﴾
37. Taigi jos Viešpats (Allahas) priėmė ją maloniai. Jis leido jai užaugti gerų manierų ir paskyrė ja rūpintis Zakaryją (Zakarijų). Kaskart, kai jis ateidavo į Al-Mihrab [5] pas ją (aplankyti jos), rasdavo ją aprūpintą maistu. Jis sakė: „Marjama, iš kur tu gavai šitai?“ Ji tarė: „Tai iš Allaho.“ Iš tiesų, Allahas suteikia išlaikymą tiems, kam Jis nori neribotai.
يَـٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ لَا تَتَّخِذُواْ بِطَانَةٗ مِّن دُونِكُمۡ لَا يَأۡلُونَكُمۡ خَبَالٗا وَدُّواْ مَا عَنِتُّمۡ قَدۡ بَدَتِ ٱلۡبَغۡضَآءُ مِنۡ أَفۡوَٰهِهِمۡ وَمَا تُخۡفِي صُدُورُهُمۡ أَكۡبَرُۚ قَدۡ بَيَّنَّا لَكُمُ ٱلۡأٓيَٰتِۖ إِن كُنتُمۡ تَعۡقِلُونَ ﴿١١٨﴾
118. O jūs, kurie tikite! Nelaikykite (savo) Bitana (patarėjais, konsultantais, globėjais, padėjėjais, draugais) tų, kurie yra už jūsų tikėjimo ribų (pagonių, judėjų, krikščionių ir veidmainių), nes jie nepagailės jums pražūties. Jie trokšta jums smarkiai pakenkti. Neapykanta jau pasirodė iš jų burnų, tačiau tai, ką slepia jų krūtinės, yra daug blogiau. Iš tiesų, Mes padarėme Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes) aiškias jums, jei jūs suprantate.
هَـٰٓأَنتُمۡ أُوْلَآءِ تُحِبُّونَهُمۡ وَلَا يُحِبُّونَكُمۡ وَتُؤۡمِنُونَ بِٱلۡكِتَٰبِ كُلِّهِۦ وَإِذَا لَقُوكُمۡ قَالُوٓاْ ءَامَنَّا وَإِذَا خَلَوۡاْ عَضُّواْ عَلَيۡكُمُ ٱلۡأَنَامِلَ مِنَ ٱلۡغَيۡظِۚ قُلۡ مُوتُواْ بِغَيۡظِكُمۡۗ إِنَّ ٱللَّهَ عَلِيمُۢ بِذَاتِ ٱلصُّدُورِ ﴿١١٩﴾
119. Štai! Jūs esate tie, kurie juos myli, bet jie jūsų nemyli, ir jūs tikite visais Raštais [t. y. jūs tikite Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją), nors jie netiki jūsų Knyga – Koranu]. Ir kai jie sutinka jus, sako: „Mes tikime.“ Tačiau būdami vieni, jie kandžioja savo pirštų galus iš įniršio dėl jūsų. Sakyk: „Pražūkite savo įniršyje! Be abejonės, Allahas žino, kas yra krūtinėse (visas paslaptis).“
إِن تَمۡسَسۡكُمۡ حَسَنَةٞ تَسُؤۡهُمۡ وَإِن تُصِبۡكُمۡ سَيِّئَةٞ يَفۡرَحُواْ بِهَاۖ وَإِن تَصۡبِرُواْ وَتَتَّقُواْ لَا يَضُرُّكُمۡ كَيۡدُهُمۡ شَيۡـًٔاۗ إِنَّ ٱللَّهَ بِمَا يَعۡمَلُونَ مُحِيطٞ ﴿١٢٠﴾
120. Jei jums atsitinka gera, tai liūdina juos, o jei jus užklumpa kokia bėda, - jie džiūgauja dėl to. Tačiau jei jūs būsite kantrūs ir tapsite Al-Mutakūn [dievobaimingaisiais – žr. ają 2:2], jų suktybės nepadarys jums nė menkiausios žalos. Iš tikrųjų, Allahas apima viską, ką jie daro.
وَلَقَدۡ كُنتُمۡ تَمَنَّوۡنَ ٱلۡمَوۡتَ مِن قَبۡلِ أَن تَلۡقَوۡهُ فَقَدۡ رَأَيۡتُمُوهُ وَأَنتُمۡ تَنظُرُونَ ﴿١٤٣﴾
143. Jūs iš tiesų trokštate mirties (Aš-Šahada – kankinio mirties), kol jos nepatyrėte. Dabar aiškiai pamatėte ją savo pačių akimis.
وَلَا تَحۡسَبَنَّ ٱلَّذِينَ قُتِلُواْ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ أَمۡوَٰتَۢاۚ بَلۡ أَحۡيَآءٌ عِندَ رَبِّهِمۡ يُرۡزَقُونَ ﴿١٦٩﴾
169. Negalvokite apie tuos, kurie yra nužudyti vardan Allaho, kad yra mirę. Ne, jie – gyvi, su savo Viešpačiu, ir jie yra aprūpinti palaiminimais, apie kuriuos mes nežinome.
فَرِحِينَ بِمَآ ءَاتَىٰهُمُ ٱللَّهُ مِن فَضۡلِهِۦ وَيَسۡتَبۡشِرُونَ بِٱلَّذِينَ لَمۡ يَلۡحَقُواْ بِهِم مِّنۡ خَلۡفِهِمۡ أَلَّا خَوۡفٌ عَلَيۡهِمۡ وَلَا هُمۡ يَحۡزَنُونَ ﴿١٧٠﴾
170. Jie džiaugiasi tuo, ką Allahas suteikė jiems iš Savo Dosnumo ir jie džiaugiasi tais, kurie dar neprisijungė prie jų, tačiau yra palikti (dar nemirę kankinio mirtimi), nes nebus jiems baimės, nei jie liūdės.
۞يَسۡتَبۡشِرُونَ بِنِعۡمَةٖ مِّنَ ٱللَّهِ وَفَضۡلٖ وَأَنَّ ٱللَّهَ لَا يُضِيعُ أَجۡرَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ ﴿١٧١﴾
171. Jie džiaugiasi Allaho Malone ir Dosnumu ir tuo, kad Allahas neiššvaistys tikinčiųjų apdovanojimo.
ٱلَّذِينَ ٱسۡتَجَابُواْ لِلَّهِ وَٱلرَّسُولِ مِنۢ بَعۡدِ مَآ أَصَابَهُمُ ٱلۡقَرۡحُۚ لِلَّذِينَ أَحۡسَنُواْ مِنۡهُمۡ وَٱتَّقَوۡاْ أَجۡرٌ عَظِيمٌ ﴿١٧٢﴾
172. Tie, kurie atsiliepė (į Kvietimą) Allahui ir Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ ) būdami sužeisti, - tiems iš jų, kurie darė gerus darbus ir bijojo Allaho, yra didžiulis atlygis.
ٱلَّذِينَ قَالَ لَهُمُ ٱلنَّاسُ إِنَّ ٱلنَّاسَ قَدۡ جَمَعُواْ لَكُمۡ فَٱخۡشَوۡهُمۡ فَزَادَهُمۡ إِيمَٰنٗا وَقَالُواْ حَسۡبُنَا ٱللَّهُ وَنِعۡمَ ٱلۡوَكِيلُ ﴿١٧٣﴾
173. Tie (t. y. tikintieji), kuriems žmonės (veidmainiai) sakė: „Iš tiesų, žmonės (pagonys) surinko prieš jus (didžiulę armiją), taigi bijokite jų.“ Tačiau tai (tik) padidino jų Tikėjimą ir jie sakė: „Allahas (Vienintelis) yra Pakankamas mums ir Jis yra Geriausias Tvarkytojas (mūsų) reikalų.“
فَٱنقَلَبُواْ بِنِعۡمَةٖ مِّنَ ٱللَّهِ وَفَضۡلٖ لَّمۡ يَمۡسَسۡهُمۡ سُوٓءٞ وَٱتَّبَعُواْ رِضۡوَٰنَ ٱللَّهِۗ وَٱللَّهُ ذُو فَضۡلٍ عَظِيمٍ ﴿١٧٤﴾
174. Taigi jie grįžo su Allaho Malone ir Dosnumu. Jokia žala jų nepalietė, ir jie sekė doru Allaho Patenkinimu. Ir Allahas yra Didžio Dosnumo Savininkas.
۞لَتُبۡلَوُنَّ فِيٓ أَمۡوَٰلِكُمۡ وَأَنفُسِكُمۡ وَلَتَسۡمَعُنَّ مِنَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ مِن قَبۡلِكُمۡ وَمِنَ ٱلَّذِينَ أَشۡرَكُوٓاْ أَذٗى كَثِيرٗاۚ وَإِن تَصۡبِرُواْ وَتَتَّقُواْ فَإِنَّ ذَٰلِكَ مِنۡ عَزۡمِ ٱلۡأُمُورِ ﴿١٨٦﴾
186. Jūs be abejonės būsite išmėginti ir išbandyti savo turtu ir nuosavybėmis bei savimi pačiais, ir jūs, be abejonės, girdėsite daug to, kas nuliūdins jus, iš tų, kurie gavo Raštą iki jūsų (judėjų ir krikščionių), ir iš tų, kurie priskiria Allahui partnerius. Tačiau, jei jūs ištversite kantriai ir tapsite Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais), tada iš tiesų, tai bus lemiamas veiksnys visuose jūsų reikaluose (ir tai yra didelis dalykas, kurio jūs turite tvirtai laikytis iš visų jėgų).
وَٱللَّهُ يُرِيدُ أَن يَتُوبَ عَلَيۡكُمۡ وَيُرِيدُ ٱلَّذِينَ يَتَّبِعُونَ ٱلشَّهَوَٰتِ أَن تَمِيلُواْ مَيۡلًا عَظِيمٗا ﴿٢٧﴾
27. Allahas nori priimti jūsų atgailą, tačiau tie, kurie seka savo geiduliais, trokšta, kad jūs (tikintieji) toli nukryptumėte (nuo Teisingo Kelio).
وَلَا تَتَمَنَّوۡاْ مَا فَضَّلَ ٱللَّهُ بِهِۦ بَعۡضَكُمۡ عَلَىٰ بَعۡضٖۚ لِّلرِّجَالِ نَصِيبٞ مِّمَّا ٱكۡتَسَبُواْۖ وَلِلنِّسَآءِ نَصِيبٞ مِّمَّا ٱكۡتَسَبۡنَۚ وَسۡـَٔلُواْ ٱللَّهَ مِن فَضۡلِهِۦٓۚ إِنَّ ٱللَّهَ كَانَ بِكُلِّ شَيۡءٍ عَلِيمٗا ﴿٣٢﴾
32. Ir netrokškite to, kame Allahas padarė kai kuriuos iš jūsų pranašesnius už kitus. Vyrams yra atlygis už tai, ką jie įgijo, (ir taip pat) moterims yra atlygis už tai, ką jos įgijo. Ir prašykite Allaho Jo Dosnumo. Iš tiesų, Allahas yra Visada Visa Žinantis apie viską.
أَمۡ لَهُمۡ نَصِيبٞ مِّنَ ٱلۡمُلۡكِ فَإِذٗا لَّا يُؤۡتُونَ ٱلنَّاسَ نَقِيرًا ﴿٥٣﴾
53. Ar turi jie dalį karalystėje? Tokiu atveju jie neduotų žmonijai net kruopelės datulės kauliuko.
أَمۡ يَحۡسُدُونَ ٱلنَّاسَ عَلَىٰ مَآ ءَاتَىٰهُمُ ٱللَّهُ مِن فَضۡلِهِۦۖ فَقَدۡ ءَاتَيۡنَآ ءَالَ إِبۡرَٰهِيمَ ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡحِكۡمَةَ وَءَاتَيۡنَٰهُم مُّلۡكًا عَظِيمٗا ﴿٥٤﴾
54. Arba negi jie pavydi žmonėms (Muchammedui ﷺ ir jo pasekėjams) dėl to, ką Allahas suteikė jiems iš Savo Dosnumo? Tada Mes jau suteikėme Ibrahimo (Abraomo) giminei Knygą ir Al-Hikma (As-Sunna – Dieviškąjį Apreiškimą tiems Pranašams, neužrašytą knygos pavidale), ir suteikėme jiems didelę karalystę.
وَلَئِنۡ أَصَٰبَكُمۡ فَضۡلٞ مِّنَ ٱللَّهِ لَيَقُولَنَّ كَأَن لَّمۡ تَكُنۢ بَيۡنَكُمۡ وَبَيۡنَهُۥ مَوَدَّةٞ يَٰلَيۡتَنِي كُنتُ مَعَهُمۡ فَأَفُوزَ فَوۡزًا عَظِيمٗا ﴿٧٣﴾
73. Tačiau jei dovanos (pergalė arba grobis) tenka jums iš Allaho, jis tikrai sakytų – lyg tarp jūsų ir jo niekada nebūtų buvę jokio prieraišumo - „Oi, norėčiau, kad būčiau buvęs su jais, tada būčiau gavęs didelę sėkmę (gerą grobio dalį).“
يَسۡتَخۡفُونَ مِنَ ٱلنَّاسِ وَلَا يَسۡتَخۡفُونَ مِنَ ٱللَّهِ وَهُوَ مَعَهُمۡ إِذۡ يُبَيِّتُونَ مَا لَا يَرۡضَىٰ مِنَ ٱلۡقَوۡلِۚ وَكَانَ ٱللَّهُ بِمَا يَعۡمَلُونَ مُحِيطًا ﴿١٠٨﴾
108. Jie gali paslėpti (savo nusikaltimus) nuo žmonių, tačiau jie negali paslėpti (jų) nuo Allaho, nes Jis yra su jais (Savo Žinojimu), kai jie naktį planuoja žodžiais tai, kam Jis nepritaria. Ir Allahas visada apima viską, ką jie daro.