وَٱلضُّحَىٰ ﴿١﴾
1. (Prisiekiu) ryto švytėjimu
288 Eilutė · Temos · lt
وَٱلضُّحَىٰ ﴿١﴾
1. (Prisiekiu) ryto švytėjimu
وَٱلَّيۡلِ إِذَا سَجَىٰ ﴿٢﴾
2. ir (prisiekiu) naktimi, kai ji aptemdo.
مَا وَدَّعَكَ رَبُّكَ وَمَا قَلَىٰ ﴿٣﴾
3. Tavo Viešpats neatsižadėjo tavęs (Muchammedai ﷺ ), nei Jis neapkenčia (tavęs).
وَلَلۡأٓخِرَةُ خَيۡرٞ لَّكَ مِنَ ٱلۡأُولَىٰ ﴿٤﴾
4. Ir Amžinybė geriau tau nei pirmasis (gyvenimas).
وَلَسَوۡفَ يُعۡطِيكَ رَبُّكَ فَتَرۡضَىٰٓ ﴿٥﴾
5. Ir tavo Viešpats tau suteiks, ir tu būsi patenkintas.
أَلَمۡ يَجِدۡكَ يَتِيمٗا فَـَٔاوَىٰ ﴿٦﴾
6. Argi Jis nerado tavęs (o Muchammedai ﷺ ) našlaičio – ir suteikė (tau) prieglobstį?
وَوَجَدَكَ ضَآلّٗا فَهَدَىٰ ﴿٧﴾
7. Ir Jis rado tave nežinantį (apie Koraną, jo įstatymus ir pranašavimą) - ir išvedė (tave)?
وَوَجَدَكَ عَآئِلٗا فَأَغۡنَىٰ ﴿٨﴾
8. Ir Jis rado tave vargšą – ir padarė (tave) nepriklausomą?
فَأَمَّا ٱلۡيَتِيمَ فَلَا تَقۡهَرۡ ﴿٩﴾
9. Tad (kalbant) apie našlaitį, neenk (jo),
وَأَمَّا ٱلسَّآئِلَ فَلَا تَنۡهَرۡ ﴿١٠﴾
10. o (kalbant) apie prašytoją, neatstumk (jo),
وَأَمَّا بِنِعۡمَةِ رَبِّكَ فَحَدِّثۡ ﴿١١﴾
11. tačiau (kalbant) apie tavo Viešpaties Malonę, pranešk (apie ją).
وَيۡلٞ لِّكُلِّ هُمَزَةٖ لُّمَزَةٍ ﴿١﴾
1. Vargas kiekvienam niekintojui ir besityčiojančiam,
إِنَّآ أَعۡطَيۡنَٰكَ ٱلۡكَوۡثَرَ ﴿١﴾
1. Iš tiesų, Mes suteikėme tau (Muchammedai ﷺ ) Al-Kausar (upę Rojuje),
فَصَلِّ لِرَبِّكَ وَٱنۡحَرۡ ﴿٢﴾
2. tad melskis savo Viešpačiui ir atlik aukojimą (Jam Vieninteliam)!
إِنَّ شَانِئَكَ هُوَ ٱلۡأَبۡتَرُ ﴿٣﴾
3. Iš tiesų, tavo (Muchammedai ﷺ ) priešas yra atskirtas (nuo visko gero šiame pasaulyje ir sekančiame).
إِذَا جَآءَ نَصۡرُ ٱللَّهِ وَٱلۡفَتۡحُ ﴿١﴾
1. Kai ateis Allaho pergalė (tau, o Muchammedai ﷺ , prieš tavo priešus) ir užkariavimas (Mekkos),
وَرَأَيۡتَ ٱلنَّاسَ يَدۡخُلُونَ فِي دِينِ ٱللَّهِ أَفۡوَاجٗا ﴿٢﴾
2. ir tu pamatysi žmones, priimančius Allaho religiją miniomis,
فَسَبِّحۡ بِحَمۡدِ رَبِّكَ وَٱسۡتَغۡفِرۡهُۚ إِنَّهُۥ كَانَ تَوَّابَۢا ﴿٣﴾
3. tada išaukštink (Jį), šlovindamas savo Viešpatį, ir prašyk Jo atleidimo. Iš tiesų, Jis yra labiausiai Priimantis atgailą.
تَبَّتۡ يَدَآ أَبِي لَهَبٖ وَتَبَّ ﴿١﴾
1. Lai Abu Lahab (Pranašo dėdės) rankos būna pražuvusios ir pražuvęs yra jis.
مَآ أَغۡنَىٰ عَنۡهُ مَالُهُۥ وَمَا كَسَبَ ﴿٢﴾
2. Nepadės jam jo turtas ir tai, ką jis įgijo.
سَيَصۡلَىٰ نَارٗا ذَاتَ لَهَبٖ ﴿٣﴾
3. Jis (įžengs ir) degs (degančios) liepsnos Ugnyje
وَٱمۡرَأَتُهُۥ حَمَّالَةَ ٱلۡحَطَبِ ﴿٤﴾
4. ir jo žmona (taip pat) – malkų nešėja (Sadan medžio spyglių, kuriuos ji dėdavo ant Pranašo Muchammedo ﷺ kelio ir šmeiždavo jį).
فِي جِيدِهَا حَبۡلٞ مِّن مَّسَدِۭ ﴿٥﴾
5. Aplink jos kaklą yra virvė iš (pinto) plaušto (Masad).
قُلۡ هُوَ ٱللَّهُ أَحَدٌ ﴿١﴾
1. Sakyk (o Muchammedai ﷺ ): „Jis yra Allahas, (Kuris yra) Vienas.
ٱللَّهُ ٱلصَّمَدُ ﴿٢﴾
2. Allahas (As-Samad) Amžinas Prieglobstis (Allahas Sau-Pakankamas Viešpats, Kurio reikia visai kūrinijai, (nei Jis valgo nei geria)),
لَمۡ يَلِدۡ وَلَمۡ يُولَدۡ ﴿٣﴾
3. nei Jis gimdo, nei yra gimęs,
وَلَمۡ يَكُن لَّهُۥ كُفُوًا أَحَدُۢ ﴿٤﴾
4. nei yra Jam ko nors lygaus.“
قُلۡ أَعُوذُ بِرَبِّ ٱلۡفَلَقِ ﴿١﴾
1. Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas aušros Viešpatį
مِن شَرِّ مَا خَلَقَ ﴿٢﴾
2. nuo blogio, kurį Jis sukūrė,
وَمِن شَرِّ غَاسِقٍ إِذَا وَقَبَ ﴿٣﴾
3. ir nuo tamsos blogio, kai ji nusileidžia,
وَمِن شَرِّ ٱلنَّفَّـٰثَٰتِ فِي ٱلۡعُقَدِ ﴿٤﴾
4. ir nuo pūtėjų į mazgus blogio (kurie praktikuoja magiją),
وَمِن شَرِّ حَاسِدٍ إِذَا حَسَدَ ﴿٥﴾
5. ir nuo blogio pavyduolio, kai jis pavydi.“
قُلۡ أَعُوذُ بِرَبِّ ٱلنَّاسِ ﴿١﴾
1. Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas žmonijos Viešpatį,
مَلِكِ ٱلنَّاسِ ﴿٢﴾
2. žmonijos Valdovą,
إِلَٰهِ ٱلنَّاسِ ﴿٣﴾
3. žmonijos Dievą,
مِن شَرِّ ٱلۡوَسۡوَاسِ ٱلۡخَنَّاسِ ﴿٤﴾
4. nuo blogio pasišalinančio (nuo šnabždėjimo į žmogaus širdį, kai jis prisimena Allahą) šnabždūno (velnio, kuris šnabžda į žmogaus širdį),
ٱلَّذِي يُوَسۡوِسُ فِي صُدُورِ ٱلنَّاسِ ﴿٥﴾
5. kuris šnabžda (blogį) į žmonių krūtines,
مِنَ ٱلۡجِنَّةِ وَٱلنَّاسِ ﴿٦﴾
6. iš džinų ir žmonių tarpo.“