quranm◉

Temos · lt (Puslapis 3)

183 Eilutė · Temos · lt

An-Nahl 16:119

ثُمَّ إِنَّ رَبَّكَ لِلَّذِينَ عَمِلُواْ ٱلسُّوٓءَ بِجَهَٰلَةٖ ثُمَّ تَابُواْ مِنۢ بَعۡدِ ذَٰلِكَ وَأَصۡلَحُوٓاْ إِنَّ رَبَّكَ مِنۢ بَعۡدِهَا لَغَفُورٞ رَّحِيمٌ ﴿١١٩﴾

119. Tad, iš tiesų, jūsų Viešpats – tiems, kurie daro bloga (daro nuodėmes ir yra nepaklusnūs Allahui) iš nežinojimo ir po to atgailauja ir daro gerus darbus, iš tiesų, jūsų Viešpats po to (tokiems) yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

Al-Isra 17:1

سُبۡحَٰنَ ٱلَّذِيٓ أَسۡرَىٰ بِعَبۡدِهِۦ لَيۡلٗا مِّنَ ٱلۡمَسۡجِدِ ٱلۡحَرَامِ إِلَى ٱلۡمَسۡجِدِ ٱلۡأَقۡصَا ٱلَّذِي بَٰرَكۡنَا حَوۡلَهُۥ لِنُرِيَهُۥ مِنۡ ءَايَٰتِنَآۚ إِنَّهُۥ هُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡبَصِيرُ ﴿١﴾

1. Pagerbtas (ir Išaukštintas) yra Jis (Allahas) [virš viso to (blogio), kurį jie Jam priskiria], Kuris paėmė Savo vergą (Muchammedą ﷺ) į nakties kelionę iš Al-Masdžid Al-Haram (Mekkoje) į Al-Masdžid Al-Aksa (Jeruzalėje), kurių apylinkes Mes palaiminome tam, kad Mes parodytume jam (Muchammedui ﷺ ) Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, pamokas, ženklus ir t.t.). Iš tiesų, Jis yra Visa Girdintis, Visa Matantis.

Al-Isra 17:2

وَءَاتَيۡنَا مُوسَى ٱلۡكِتَٰبَ وَجَعَلۡنَٰهُ هُدٗى لِّبَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ أَلَّا تَتَّخِذُواْ مِن دُونِي وَكِيلٗا ﴿٢﴾

2. Ir Mes suteikėme Mūsai (Mozei) Raštą ir padarėme jį (Raštą) teisingu vedimu Israelio (Izraelio) vaikams (sakydami): „Neprisiimkite nieko kito, tik Mane (savo) Vakil (Saugotoju, Viešpačiu arba jūsų reikalų Tvarkytoju).“

Al-Isra 17:3

ذُرِّيَّةَ مَنۡ حَمَلۡنَا مَعَ نُوحٍۚ إِنَّهُۥ كَانَ عَبۡدٗا شَكُورٗا ﴿٣﴾

3. „Palikuonys tų, kuriuos Mes gabenome (laive) su Nūhu (Nojumi)! Iš tiesų, jis buvo dėkingas vergas.“

Al-Isra 17:4

وَقَضَيۡنَآ إِلَىٰ بَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ فِي ٱلۡكِتَٰبِ لَتُفۡسِدُنَّ فِي ٱلۡأَرۡضِ مَرَّتَيۡنِ وَلَتَعۡلُنَّ عُلُوّٗا كَبِيرٗا ﴿٤﴾

4. Ir Mes nusprendėme Israelio (Izraelio) vaikams Rašte: „Iš tiesų, jūs darysite piktadarybes žemėje du kartus ir tapsite tironais ir itin išpuikusiais!“

Al-Isra 17:5

فَإِذَا جَآءَ وَعۡدُ أُولَىٰهُمَا بَعَثۡنَا عَلَيۡكُمۡ عِبَادٗا لَّنَآ أُوْلِي بَأۡسٖ شَدِيدٖ فَجَاسُواْ خِلَٰلَ ٱلدِّيَارِۚ وَكَانَ وَعۡدٗا مَّفۡعُولٗا ﴿٥﴾

5. Taigi, kai išsipildė pirmasis iš dviejų pažadų, Mes pasiuntėme prieš jus Mūsų vergus, duodami siaubingą kovą. Jie įžengė į giliausias jūsų namų vietas. Ir taip pažadas buvo (pilnai) išpildytas.

Al-Isra 17:6

ثُمَّ رَدَدۡنَا لَكُمُ ٱلۡكَرَّةَ عَلَيۡهِمۡ وَأَمۡدَدۡنَٰكُم بِأَمۡوَٰلٖ وَبَنِينَ وَجَعَلۡنَٰكُمۡ أَكۡثَرَ نَفِيرًا ﴿٦﴾

6. Tada Mes suteikėme jums grąžintiną pergalę prieš juos. Ir Mes padėjome jums turtu ir palikuonimis ir padarėme jus gausesnius žmogiškaisiais ištekliais.

Al-Isra 17:7

إِنۡ أَحۡسَنتُمۡ أَحۡسَنتُمۡ لِأَنفُسِكُمۡۖ وَإِنۡ أَسَأۡتُمۡ فَلَهَاۚ فَإِذَا جَآءَ وَعۡدُ ٱلۡأٓخِرَةِ لِيَسُـُٔواْ وُجُوهَكُمۡ وَلِيَدۡخُلُواْ ٱلۡمَسۡجِدَ كَمَا دَخَلُوهُ أَوَّلَ مَرَّةٖ وَلِيُتَبِّرُواْ مَا عَلَوۡاْ تَتۡبِيرًا ﴿٧﴾

7. (Ir Mes sakėme): „Jei jūs darote gerą, jūs darote gerą patys sau, tačiau jei jūs darote blogą (jūs darote tai) patys prieš save.“ Tada, kai išsipildė antrasis pažadas, (Mes leidome jūsų priešams) suteršti jūsų veidus ir įžengti į (Jeruzalės) mečetę, kaip jie buvo įžengę į ją anksčiau, ir sunaikinti visišku sugriovimu viską, kas pateko į jų rankas.

Al-Isra 17:8

عَسَىٰ رَبُّكُمۡ أَن يَرۡحَمَكُمۡۚ وَإِنۡ عُدتُّمۡ عُدۡنَاۚ وَجَعَلۡنَا جَهَنَّمَ لِلۡكَٰفِرِينَ حَصِيرًا ﴿٨﴾

8. „Gali būti, kad jūsų Viešpats parodys jums gailestingumą, tačiau jei jūs sugrįžite (prie nuodėmių), Mes grįšime (prie Mūsų Bausmės). Ir Mes padarėme Pragarą kalėjimu netikintiesiems.“

Taha 20:80

يَٰبَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ قَدۡ أَنجَيۡنَٰكُم مِّنۡ عَدُوِّكُمۡ وَوَٰعَدۡنَٰكُمۡ جَانِبَ ٱلطُّورِ ٱلۡأَيۡمَنَ وَنَزَّلۡنَا عَلَيۡكُمُ ٱلۡمَنَّ وَٱلسَّلۡوَىٰ ﴿٨٠﴾

80. Israelio (Izraelio) vaikai, Mes išgelbėjome jus nuo jūsų priešo, ir Mes sudarėme su jumis sutartį ant dešiniojo Kalno šlaito, ir Mes nuleidome jums Al-Mana ir putpeles,

Taha 20:81

كُلُواْ مِن طَيِّبَٰتِ مَا رَزَقۡنَٰكُمۡ وَلَا تَطۡغَوۡاْ فِيهِ فَيَحِلَّ عَلَيۡكُمۡ غَضَبِيۖ وَمَن يَحۡلِلۡ عَلَيۡهِ غَضَبِي فَقَدۡ هَوَىٰ ﴿٨١﴾

81. (sakydami): „Valgykite Taijibat (gerus leisitinus dalykus), kuriuos Mes jums suteikėme, ir nenusidėkite ir neenkite, kad Mano Pyktis jūsų teisingai neužkluptų. Ir tas, kurį užklumpa Mano Pyktis, jis tikrai pražuvęs.

Taha 20:82

وَإِنِّي لَغَفَّارٞ لِّمَن تَابَ وَءَامَنَ وَعَمِلَ صَٰلِحٗا ثُمَّ ٱهۡتَدَىٰ ﴿٨٢﴾

82. Ir iš tiesų, Aš tikrai atleidžiantis tam, kuris atgailauja, tiki (Mano Vienumą ir nepriskiria Man jokių partnerių garbinime) ir daro teisingus gerus darbus ir tada išlieka pastovus darydamas tai (iki savo mirties).

Taha 20:83

۞وَمَآ أَعۡجَلَكَ عَن قَوۡمِكَ يَٰمُوسَىٰ ﴿٨٣﴾

83. Ir kas privertė tave skubėti nuo savo žmonių, Mūsa (Moze)?“

Taha 20:84

قَالَ هُمۡ أُوْلَآءِ عَلَىٰٓ أَثَرِي وَعَجِلۡتُ إِلَيۡكَ رَبِّ لِتَرۡضَىٰ ﴿٨٤﴾

84. Jis tarė: „Jie yra arti mano pėdsakų – ir aš skubėjau pas Tave, mano Viešpatie, kad Tu būtum patenkintas.“

Taha 20:85

قَالَ فَإِنَّا قَدۡ فَتَنَّا قَوۡمَكَ مِنۢ بَعۡدِكَ وَأَضَلَّهُمُ ٱلسَّامِرِيُّ ﴿٨٥﴾

85. (Allahas) tarė: „Iš tiesų, Mes išbandėme žmones tau nesant, ir As-Samiri [2] paklaidino juos.“

Taha 20:86

فَرَجَعَ مُوسَىٰٓ إِلَىٰ قَوۡمِهِۦ غَضۡبَٰنَ أَسِفٗاۚ قَالَ يَٰقَوۡمِ أَلَمۡ يَعِدۡكُمۡ رَبُّكُمۡ وَعۡدًا حَسَنًاۚ أَفَطَالَ عَلَيۡكُمُ ٱلۡعَهۡدُ أَمۡ أَرَدتُّمۡ أَن يَحِلَّ عَلَيۡكُمۡ غَضَبٞ مِّن رَّبِّكُمۡ فَأَخۡلَفۡتُم مَّوۡعِدِي ﴿٨٦﴾

86. Tada Mūsa (Mozė) grįžo pas savo žmones supykęs ir nuliūdęs. Jis tarė: „Mano žmonės, argi jūsų Viešpats nedavė jums sąžiningo pažado? Argi tada jums pažadas atrodo ilgai vykdomas? Ar jūs panorote, kad pyktis nusileistų ant jūsų iš jūsų Viešpaties dėl to, kad jūs sulaužėte savo pažadą man (t. y. netikėdami Allahą ir garbindami veršiuką)?“

Taha 20:87

قَالُواْ مَآ أَخۡلَفۡنَا مَوۡعِدَكَ بِمَلۡكِنَا وَلَٰكِنَّا حُمِّلۡنَآ أَوۡزَارٗا مِّن زِينَةِ ٱلۡقَوۡمِ فَقَذَفۡنَٰهَا فَكَذَٰلِكَ أَلۡقَى ٱلسَّامِرِيُّ ﴿٨٧﴾

87. Jis tarė: „Mes nesulaužėme pažado tau savo pačių valia, mes buvome priversti nešti [Firauno (Faraono)] žmonių puošmenų svorį, tada mes sumetėme juos (į ugnį), ir tai buvo tai, ką As-Samiri pasiūlė.“

Taha 20:88

فَأَخۡرَجَ لَهُمۡ عِجۡلٗا جَسَدٗا لَّهُۥ خُوَارٞ فَقَالُواْ هَٰذَآ إِلَٰهُكُمۡ وَإِلَٰهُ مُوسَىٰ فَنَسِيَ ﴿٨٨﴾

88. Tada jis išėmė (iš ugnies) jiems veršiuko (statulą), kuris atrodė lyg myktų. Jie tarė: „Tai yra tavo ilah (dievas), ir Mūsos (Mozės) ilah, tačiau jis [Mūsa (Mozė)] pamiršo (savo dievą).“

Taha 20:89

أَفَلَا يَرَوۡنَ أَلَّا يَرۡجِعُ إِلَيۡهِمۡ قَوۡلٗا وَلَا يَمۡلِكُ لَهُمۡ ضَرّٗا وَلَا نَفۡعٗا ﴿٨٩﴾

89. Argi jie nematė, kad negalėjo jiems duoti žodžio (atsakymo) ir kad jis neturėjo galios nei pakenktie jiems, nei daryti jiems gerą?

Taha 20:90

وَلَقَدۡ قَالَ لَهُمۡ هَٰرُونُ مِن قَبۡلُ يَٰقَوۡمِ إِنَّمَا فُتِنتُم بِهِۦۖ وَإِنَّ رَبَّكُمُ ٱلرَّحۡمَٰنُ فَٱتَّبِعُونِي وَأَطِيعُوٓاْ أَمۡرِي ﴿٩٠﴾

90. Ir Harūnas (Aronas) iš tikrųjų sakė jiems prieš tai: „Mano žmonės, jūs esate tuo išbandomi, ir iš tiesų jūsų Viešpats yra (Allahas) Maloningiausiasis, taigi sekite manimi ir pakluskite mano nurodymui.“

Taha 20:91

قَالُواْ لَن نَّبۡرَحَ عَلَيۡهِ عَٰكِفِينَ حَتَّىٰ يَرۡجِعَ إِلَيۡنَا مُوسَىٰ ﴿٩١﴾

91. Jie tarė: „Mes nesiliausime garbinę jo (t. y. veršiuko), kol Mūsa (Mozė) grįš pas mus.“

Taha 20:92

قَالَ يَٰهَٰرُونُ مَا مَنَعَكَ إِذۡ رَأَيۡتَهُمۡ ضَلُّوٓاْ ﴿٩٢﴾

92. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Harūnai (Aronai), kas sulaikė tave, kai matei juos nuklystančius,

Taha 20:93

أَلَّا تَتَّبِعَنِۖ أَفَعَصَيۡتَ أَمۡرِي ﴿٩٣﴾

93. kad tu nesekei manimi (mano patarimu tau)? Ar tada tu nepaklusai mano nurodymui?

Taha 20:94

قَالَ يَبۡنَؤُمَّ لَا تَأۡخُذۡ بِلِحۡيَتِي وَلَا بِرَأۡسِيٓۖ إِنِّي خَشِيتُ أَن تَقُولَ فَرَّقۡتَ بَيۡنَ بَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ وَلَمۡ تَرۡقُبۡ قَوۡلِي ﴿٩٤﴾

94. Jis [Harūnas (Aronas)] tarė: „Mano motinos sūnau, nepričiupk (manęs) nei už mano barzdos, nei mano galvos! Iš tiesų, aš baiminausi, kad tu nesakytum: „Tu sukėlei skilimą tarp Israelio (Izraelio) vaikų ir negerbei mano žodžio!

Taha 20:95

قَالَ فَمَا خَطۡبُكَ يَٰسَٰمِرِيُّ ﴿٩٥﴾

95. [Mūsa (Mozė)] tarė: „O kas tau, Samiri? (t. y. kodėl tu taip pasielgei?).“

Taha 20:96

قَالَ بَصُرۡتُ بِمَا لَمۡ يَبۡصُرُواْ بِهِۦ فَقَبَضۡتُ قَبۡضَةٗ مِّنۡ أَثَرِ ٱلرَّسُولِ فَنَبَذۡتُهَا وَكَذَٰلِكَ سَوَّلَتۡ لِي نَفۡسِي ﴿٩٦﴾

96. (Samiri) tarė: „Aš mačiau tai, ko jie nematė, taigi aš paėmiau saują (dulkių iš pasiuntinio [Džibrilio (Gabrieliaus) žirgo] kanopos pėdsako ir mečiau ją [į ugnį, į kurią buvo padėtos Firauno (Faraono) žmonių puošmenos, arba į veršiuką]. Taip man pasiūlė mano vidinis aš."

Taha 20:97

قَالَ فَٱذۡهَبۡ فَإِنَّ لَكَ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ أَن تَقُولَ لَا مِسَاسَۖ وَإِنَّ لَكَ مَوۡعِدٗا لَّن تُخۡلَفَهُۥۖ وَٱنظُرۡ إِلَىٰٓ إِلَٰهِكَ ٱلَّذِي ظَلۡتَ عَلَيۡهِ عَاكِفٗاۖ لَّنُحَرِّقَنَّهُۥ ثُمَّ لَنَنسِفَنَّهُۥ فِي ٱلۡيَمِّ نَسۡفًا ﴿٩٧﴾

97. Mūsa (Mozė) tarė: „Tada eik lauk! Ir iš tiesų, tau (bausmė) šiame gyvenime bus tai, kad tu sakysi: „Neliesk manęs (t. y. tu gyvensi vienas, atskirtas nuo žmonių), ir iš tiesų (bausmė ateityje) tau skirtas pažadas, kuris nežlugs. Ir pažiūrėk į savo ilah (dievą), kuriam buvai pasišventęs. Mes tikrai jį sudeginsime, ir išbarstysime jo dalis jūroje.“

Taha 20:98

إِنَّمَآ إِلَٰهُكُمُ ٱللَّهُ ٱلَّذِي لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَۚ وَسِعَ كُلَّ شَيۡءٍ عِلۡمٗا ﴿٩٨﴾

98. Tavo Ilah (Dievas) yra tik Allahas (Vienintelis). La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Jį). Jis turi žinojimą apie viską.

Taha 20:99

كَذَٰلِكَ نَقُصُّ عَلَيۡكَ مِنۡ أَنۢبَآءِ مَا قَدۡ سَبَقَۚ وَقَدۡ ءَاتَيۡنَٰكَ مِن لَّدُنَّا ذِكۡرٗا ﴿٩٩﴾

99. Taigi Mes papasakojame tau (Muchammedai ﷺ) informaciją apie tai, kas nutiko prieš tai. Ir iš tiesų Mes davėme tau Priminimą iš Mūsų (šį Koraną).

Al-Hajj 22:17

إِنَّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَٱلَّذِينَ هَادُواْ وَٱلصَّـٰبِـِٔينَ وَٱلنَّصَٰرَىٰ وَٱلۡمَجُوسَ وَٱلَّذِينَ أَشۡرَكُوٓاْ إِنَّ ٱللَّهَ يَفۡصِلُ بَيۡنَهُمۡ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِۚ إِنَّ ٱللَّهَ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ شَهِيدٌ ﴿١٧﴾

17. Iš tiesų, tie, kurie tiki (Allahą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ) ir tie, kurie yra judėjai ir sabėjai ir krikščionys, ir majai, ir tie, kurie garbina kitus šalia Allaho, iš tiesų, Allahas teis juos Prikėlimo Dieną. Tikrai, Allahas viskam yra Liudininkas.

Ash-Shu'ara 26:197

أَوَلَمۡ يَكُن لَّهُمۡ ءَايَةً أَن يَعۡلَمَهُۥ عُلَمَـٰٓؤُاْ بَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ ﴿١٩٧﴾

197. Argi tai nėra ženklas jiems, kad Israelio (Izraelio) Vaikų mokyti mokslininkai (kaip Adbullah bin Salam (lai Allahas būna juo patenkintas), kuris priėmė islamą) žinojo tai (esant tiesa)?

An-Naml 27:76

إِنَّ هَٰذَا ٱلۡقُرۡءَانَ يَقُصُّ عَلَىٰ بَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ أَكۡثَرَ ٱلَّذِي هُمۡ فِيهِ يَخۡتَلِفُونَ ﴿٧٦﴾

76. Iš tiesų, šis Koranas pasakoja Israelio (Izraelio) Vaikams daugumą to, dėl ko jie ginčijasi.

An-Naml 27:77

وَإِنَّهُۥ لَهُدٗى وَرَحۡمَةٞ لِّلۡمُؤۡمِنِينَ ﴿٧٧﴾

77. Ir iš tiesų, tai (šis Koranas) yra teisingas vedimas ir gailestingumas tikintiesiems.

An-Naml 27:78

إِنَّ رَبَّكَ يَقۡضِي بَيۡنَهُم بِحُكۡمِهِۦۚ وَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلۡعَلِيمُ ﴿٧٨﴾

78. Iš tiesų, jūsų Viešpats spręs tarp jų (įvairių grupių) Savo Sprendimu. Ir Jis yra Visa Galingas, Visa Žinantis.

An-Naml 27:79

فَتَوَكَّلۡ عَلَى ٱللَّهِۖ إِنَّكَ عَلَى ٱلۡحَقِّ ٱلۡمُبِينِ ﴿٧٩﴾

79. Taigi pasitikėkite Allahu. Tikrai, tu (Muchammedai ﷺ) esi akivaizdžioje tiesoje.

An-Naml 27:80

إِنَّكَ لَا تُسۡمِعُ ٱلۡمَوۡتَىٰ وَلَا تُسۡمِعُ ٱلصُّمَّ ٱلدُّعَآءَ إِذَا وَلَّوۡاْ مُدۡبِرِينَ ﴿٨٠﴾

80. Iš tiesų, tu negali priversti mirusiojo girdėti, nei gali priversti kurčiojo girdėti kvietimą (t. y. suteikti jiems naudos, taip panašiai ir netikintiesiems), kai jie vengia, atgręždami nugaras.

An-Naml 27:81

وَمَآ أَنتَ بِهَٰدِي ٱلۡعُمۡيِ عَن ضَلَٰلَتِهِمۡۖ إِن تُسۡمِعُ إِلَّا مَن يُؤۡمِنُ بِـَٔايَٰتِنَا فَهُم مُّسۡلِمُونَ ﴿٨١﴾

81. Nei tu gali išvesti akląjį iš jo klaidos. Tu gali tik priversti girdėti tuos, kurie tiki Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) ir pakluso (Allahui islame, tapdami musulmonais).

Al-Qasas 28:48

فَلَمَّا جَآءَهُمُ ٱلۡحَقُّ مِنۡ عِندِنَا قَالُواْ لَوۡلَآ أُوتِيَ مِثۡلَ مَآ أُوتِيَ مُوسَىٰٓۚ أَوَلَمۡ يَكۡفُرُواْ بِمَآ أُوتِيَ مُوسَىٰ مِن قَبۡلُۖ قَالُواْ سِحۡرَانِ تَظَٰهَرَا وَقَالُوٓاْ إِنَّا بِكُلّٖ كَٰفِرُونَ ﴿٤٨﴾

48. Tačiau kai tiesa (t. y. Muchammedas ﷺ su savo Žinia) atėjo pas juos nuo Mūsų, jie sako: „Kodėl jam neduota panašaus į tai, kas buvo duota Mūsai (Mozei)? Argi jie nebuvo netikintys tuo, kas buvo duota Mūsai (Mozei) seniau? Jie sako: „Dvi magijos rūšys [Tauratas (Tora) ir Koranas] padeda viena kitai!“ Ir jie sako: „Iš tiesų, abiem mes netikime.“

Al-Qasas 28:49

قُلۡ فَأۡتُواْ بِكِتَٰبٖ مِّنۡ عِندِ ٱللَّهِ هُوَ أَهۡدَىٰ مِنۡهُمَآ أَتَّبِعۡهُ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ ﴿٤٩﴾

49. Sakyk (jiems, Muchammedai ﷺ): „Tada atneškite Knygą iš Allaho, kuri yra geresnis vedlys nei šios dvi [Tauratas (Tora) ir Koranas], kad aš galėčiau sekti ją, jei esate tiesą sakantys.“

Al-Qasas 28:50

فَإِن لَّمۡ يَسۡتَجِيبُواْ لَكَ فَٱعۡلَمۡ أَنَّمَا يَتَّبِعُونَ أَهۡوَآءَهُمۡۚ وَمَنۡ أَضَلُّ مِمَّنِ ٱتَّبَعَ هَوَىٰهُ بِغَيۡرِ هُدٗى مِّنَ ٱللَّهِۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَهۡدِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلظَّـٰلِمِينَ ﴿٥٠﴾

50. Tačiau jei jie neatsakys tau (t. y. neatneš Knygos, nei patikės tavo islamiškojo monoteizmo doktriną), tada žinok, kad jie tik seka savo pačių geiduliais. Ir kas yra labiau paklydęs nei tas, kuris seka savo paties geiduliais, be teisingo vedimo iš Allaho? Iš tiesų, Allahas neveda žmonių, kurie yra Al-Zalimūn (bloga darantys, nepaklusnūs Allahui ir daugiadieviai).

Al-Qasas 28:51

۞وَلَقَدۡ وَصَّلۡنَا لَهُمُ ٱلۡقَوۡلَ لَعَلَّهُمۡ يَتَذَكَّرُونَ ﴿٥١﴾

51. Ir iš tiesų, dabar Mes perdavėme Žodį (šį Koraną, kuriame yra žinios apie viską) jiems, tam, kad jie atsimintų (arba būtų perspėti).

Al-Qasas 28:52

ٱلَّذِينَ ءَاتَيۡنَٰهُمُ ٱلۡكِتَٰبَ مِن قَبۡلِهِۦ هُم بِهِۦ يُؤۡمِنُونَ ﴿٥٢﴾

52. Tie, kuriems Mes davėme Raštą [t. y. Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)] prieš tai, jie tiki jį (Koraną).

Al-Qasas 28:53

وَإِذَا يُتۡلَىٰ عَلَيۡهِمۡ قَالُوٓاْ ءَامَنَّا بِهِۦٓ إِنَّهُ ٱلۡحَقُّ مِن رَّبِّنَآ إِنَّا كُنَّا مِن قَبۡلِهِۦ مُسۡلِمِينَ ﴿٥٣﴾

53. Ir kai tai recituojama jiems, jie sako: „Mes tikime tai. Iš tiesų, tai tiesa iš mūsų Viešpaties. Iš tiesų, netgi prieš tai mes buvome iš tų, kurie paklūsta Allahui islame kaip musulmonai (kaip Abdullah bin Salam ir Salman Al-Farisi).

Al-Qasas 28:54

أُوْلَـٰٓئِكَ يُؤۡتَوۡنَ أَجۡرَهُم مَّرَّتَيۡنِ بِمَا صَبَرُواْ وَيَدۡرَءُونَ بِٱلۡحَسَنَةِ ٱلسَّيِّئَةَ وَمِمَّا رَزَقۡنَٰهُمۡ يُنفِقُونَ ﴿٥٤﴾

54. Šiems bus suteiktas jų atlygis dukart, nes jie buvo kantrūs ir atrėmė blogį gėriu ir leido (labdarai) iš to, ką Mes suteikėme jiems.

Al-Qasas 28:55

وَإِذَا سَمِعُواْ ٱللَّغۡوَ أَعۡرَضُواْ عَنۡهُ وَقَالُواْ لَنَآ أَعۡمَٰلُنَا وَلَكُمۡ أَعۡمَٰلُكُمۡ سَلَٰمٌ عَلَيۡكُمۡ لَا نَبۡتَغِي ٱلۡجَٰهِلِينَ ﴿٥٥﴾

55. Ir kai jie girdi Al-Laghva (purvinas, melagingas, blogas tuščias kalbas) jie atsitraukia nuo to ir sako: „Mums – mūsų veiksmai, o jums – jūsų veiksmai. Taika jums. Mes neieškome neišmanančiųjų (kelio).“

Al-Qasas 28:56

إِنَّكَ لَا تَهۡدِي مَنۡ أَحۡبَبۡتَ وَلَٰكِنَّ ٱللَّهَ يَهۡدِي مَن يَشَآءُۚ وَهُوَ أَعۡلَمُ بِٱلۡمُهۡتَدِينَ ﴿٥٦﴾

56. Iš tiesų tu (Muchammedai ﷺ) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori. Ir Jis žino geriausiai tuos, kurie yra vedami.

Al-'Ankabut 29:46

۞وَلَا تُجَٰدِلُوٓاْ أَهۡلَ ٱلۡكِتَٰبِ إِلَّا بِٱلَّتِي هِيَ أَحۡسَنُ إِلَّا ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ مِنۡهُمۡۖ وَقُولُوٓاْ ءَامَنَّا بِٱلَّذِيٓ أُنزِلَ إِلَيۡنَا وَأُنزِلَ إِلَيۡكُمۡ وَإِلَٰهُنَا وَإِلَٰهُكُمۡ وَٰحِدٞ وَنَحۡنُ لَهُۥ مُسۡلِمُونَ ﴿٤٦﴾

46. Ir nesiginčyk su Rašto žmonėmis (judėjais ir krikščionimis), nebent tai būtų (būdu), kuris yra geresnis (gerais žodžiais ir gražia maniera, kviečiant juos į islamiškąjį monoteizmą su Jo Eilutėmis), išskyrus su tais iš jų, kurie daro bloga. Ir sakyk (jiems): „Mes tikime tą, kas buvo apreikšta mums ir apreikšta jums. Mūsų Ilah (Dievas) ir jūsų Ilah (Dievas) yra Vienas (t. y. Allahas) ir Jam mes paklusome (kaip musulmonai).“

As-Sajdah 32:23

وَلَقَدۡ ءَاتَيۡنَا مُوسَى ٱلۡكِتَٰبَ فَلَا تَكُن فِي مِرۡيَةٖ مِّن لِّقَآئِهِۦۖ وَجَعَلۡنَٰهُ هُدٗى لِّبَنِيٓ إِسۡرَـٰٓءِيلَ ﴿٢٣﴾

23. Ir iš tiesų, Mes suteikėme Mūsai (Mozei) Raštą [Tauratą (Torą)]. Taigi neabejok dėl susitikimo su juo [t. y. kai tu sutiksi Mūsą (Mozę) per Al-Isra ir Al-Miradž naktį virš dangų]. Ir Mes padarėme tai [Tauratą (Torą)] tieisngu vedimu Israelio (Izraelio) Vaikams.

As-Sajdah 32:24

وَجَعَلۡنَا مِنۡهُمۡ أَئِمَّةٗ يَهۡدُونَ بِأَمۡرِنَا لَمَّا صَبَرُواْۖ وَكَانُواْ بِـَٔايَٰتِنَا يُوقِنُونَ ﴿٢٤﴾

24. Ir Mes padarėme iš jų tarpo (Israelio (Izraelio) Vaikų) lyderius, suteikdami teisingą vedimą pagal Mūsų Įsakymą, kai jie buvo kantrūs ir užtikrintai tikėdavo Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.)

As-Sajdah 32:25

إِنَّ رَبَّكَ هُوَ يَفۡصِلُ بَيۡنَهُمۡ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ فِيمَا كَانُواْ فِيهِ يَخۡتَلِفُونَ ﴿٢٥﴾

25. Iš tiesų, jūsų Viešpats teis tarp jų Prikėlimo Dieną dėl to, dėl ko jie ginčydavosi.

Temos