يَتَخَٰفَتُونَ بَيۡنَهُمۡ إِن لَّبِثۡتُمۡ إِلَّا عَشۡرٗا ﴿١٠٣﴾
103. Jie kalbės labai žemais balsais vienas su kitu (sakydami): „Tu nepasilikai ilgiau nei dešimt (dienų).“
710 Eilutė · Temos · lt
يَتَخَٰفَتُونَ بَيۡنَهُمۡ إِن لَّبِثۡتُمۡ إِلَّا عَشۡرٗا ﴿١٠٣﴾
103. Jie kalbės labai žemais balsais vienas su kitu (sakydami): „Tu nepasilikai ilgiau nei dešimt (dienų).“
نَّحۡنُ أَعۡلَمُ بِمَا يَقُولُونَ إِذۡ يَقُولُ أَمۡثَلُهُمۡ طَرِيقَةً إِن لَّبِثۡتُمۡ إِلَّا يَوۡمٗا ﴿١٠٤﴾
104. Mes labai gerai žinome, ką jie sakys, kai geriausi iš jų žiniomis ir išmintimi sakys: „Tu nepasilikai ilgiau nei dieną!”
وَيَسۡـَٔلُونَكَ عَنِ ٱلۡجِبَالِ فَقُلۡ يَنسِفُهَا رَبِّي نَسۡفٗا ﴿١٠٥﴾
105. Ir jie klausia tavęs apie kalnus. Sakyk: „Mano Viešpats suardys juos ir išmėtys juos dulkėmis.
فَيَذَرُهَا قَاعٗا صَفۡصَفٗا ﴿١٠٦﴾
106. Tada Jis paliks juos kaip sulygintą lygų plyną.
لَّا تَرَىٰ فِيهَا عِوَجٗا وَلَآ أَمۡتٗا ﴿١٠٧﴾
107. Nematysi tame nieko lenkto ar kreivo.“
يَوۡمَئِذٖ يَتَّبِعُونَ ٱلدَّاعِيَ لَا عِوَجَ لَهُۥۖ وَخَشَعَتِ ٱلۡأَصۡوَاتُ لِلرَّحۡمَٰنِ فَلَا تَسۡمَعُ إِلَّا هَمۡسٗا ﴿١٠٨﴾
108. Tą Dieną žmonija griežtai seks Allaho šaukliu (jo balsu), ir jiems neliks nieko kito, kaip tik sekti jį. Ir visi balsai bus tylūs Maloningiausiajam (Allahui) ir nieko tu negirdėsi, tik žemą jų pėdsakų garsą.
يَوۡمَئِذٖ لَّا تَنفَعُ ٱلشَّفَٰعَةُ إِلَّا مَنۡ أَذِنَ لَهُ ٱلرَّحۡمَٰنُ وَرَضِيَ لَهُۥ قَوۡلٗا ﴿١٠٩﴾
109. Tą Dieną joks užtarimas nepadės, išskyrus tą, kuriam Maloningiausiasis (Allahas) suteikė leidimą ir kurio žodis priimtinas Jam.
يَعۡلَمُ مَا بَيۡنَ أَيۡدِيهِمۡ وَمَا خَلۡفَهُمۡ وَلَا يُحِيطُونَ بِهِۦ عِلۡمٗا ﴿١١٠﴾
110. Jis (Allahas) žino, kas nutinka jiems (Jo kūriniams) šiame pasaulyje ir kas nutiks jiems (Amžinybėje), tačiau jie niekada nepasieks nieko iš Jo Žinojimo.
۞وَعَنَتِ ٱلۡوُجُوهُ لِلۡحَيِّ ٱلۡقَيُّومِۖ وَقَدۡ خَابَ مَنۡ حَمَلَ ظُلۡمٗا ﴿١١١﴾
111. Ir (visi) veidai bus nužeminti priešais (Allahą), Al-Hajul-Kajum (Amžiną, Tą, Kuris palaiko ir globoja viską, kas egzistuoja). Ir tam, kuris nešė nuodėmės (naštą) (t. y. tas, kuris netikėjo Allahą, priskyrė Jam partnerius, ir darė veiksmus, nepaklusnius Jam), bus iš tiesų visiška nesėkmė (ta Dieną).
وَمَن يَعۡمَلۡ مِنَ ٱلصَّـٰلِحَٰتِ وَهُوَ مُؤۡمِنٞ فَلَا يَخَافُ ظُلۡمٗا وَلَا هَضۡمٗا ﴿١١٢﴾
112. O tas, kuris darė teisingus darbus, būdamas tikinčiuoju (islamiškąjį monoteizmą), tada nebus jam neteisingumo baimės nei (jo atlygio) sumažinimo.
وَمَنۡ أَعۡرَضَ عَن ذِكۡرِي فَإِنَّ لَهُۥ مَعِيشَةٗ ضَنكٗا وَنَحۡشُرُهُۥ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ أَعۡمَىٰ ﴿١٢٤﴾
124. Tačiau tas, kuris nusigręžia nuo Mano Priminimo (t. y. nei tiki šį Koraną, nei elgiasi pagal jo mokymus), iš tiesų, jam – sunkus gyvenimas, ir Mes prikelsime jį aklą Prikėlimo Dieną.“
قَالَ رَبِّ لِمَ حَشَرۡتَنِيٓ أَعۡمَىٰ وَقَدۡ كُنتُ بَصِيرٗا ﴿١٢٥﴾
125. Jis sakys: „Mano Viešpatie, kodėl prikėlei mane aklą, kai aš (anksčiau) turėjau matymą?“
قَالَ كَذَٰلِكَ أَتَتۡكَ ءَايَٰتُنَا فَنَسِيتَهَاۖ وَكَذَٰلِكَ ٱلۡيَوۡمَ تُنسَىٰ ﴿١٢٦﴾
126. (Allahas) sakys: „Štai taip: Mūsų Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t.t.) pasiekė jus, bet jūs juos ignoravote (t. y. jūs palikote juos, neapmąstėte giliai jų ir nusigręžėte nuo jų), taigi šią Dieną jūs būsite apleisti (Pragare, toli nuo Allaho Gailestingumo).“
وَكَذَٰلِكَ نَجۡزِي مَنۡ أَسۡرَفَ وَلَمۡ يُؤۡمِنۢ بِـَٔايَٰتِ رَبِّهِۦۚ وَلَعَذَابُ ٱلۡأٓخِرَةِ أَشَدُّ وَأَبۡقَىٰٓ ﴿١٢٧﴾
127. Ir taip Mes atsilyginame tam, kuris peržengia ribas [t. y. daro didžiąsias nuodėmes ir nepaklūsta savo Viešpačiui (Allahui) ir netiki Jo Pasiuntinius ir Jo apreikštas Knygas, tokias kaip šis Koranas], ir netiki savo Viešpaties Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t.t.). Ir Pragaro kančia yra daug žiauresnė ir ilgiau besitęsianti.
وَكَمۡ قَصَمۡنَا مِن قَرۡيَةٖ كَانَتۡ ظَالِمَةٗ وَأَنشَأۡنَا بَعۡدَهَا قَوۡمًا ءَاخَرِينَ ﴿١١﴾
11. Kiek miestų (bendruomenių) užsikrėtusių bloga darymu Mes sunaikinome, ir pakėlėme po jų kitus žmones!
فَلَمَّآ أَحَسُّواْ بَأۡسَنَآ إِذَا هُم مِّنۡهَا يَرۡكُضُونَ ﴿١٢﴾
12. Tada, kai jie suvokė (pamatė) Mūsų Kančią (ateinančią), štai, jie (bandė) pabėgti nuo jos.
لَا تَرۡكُضُواْ وَٱرۡجِعُوٓاْ إِلَىٰ مَآ أُتۡرِفۡتُمۡ فِيهِ وَمَسَٰكِنِكُمۡ لَعَلَّكُمۡ تُسۡـَٔلُونَ ﴿١٣﴾
13. Nebėkite, tačiau grįžkite į tai, kame jūs gyvenote prabangų gyvenimą, ir į savo namus tam, kad būtumėt klausinėjami.
قَالُواْ يَٰوَيۡلَنَآ إِنَّا كُنَّا ظَٰلِمِينَ ﴿١٤﴾
14. Jie verkė: „Vargas mums, iš tiesų mes buvome Zalimūn (daugiadieviai, bloga darantys ir netikintieji Allaho Vienumą).“
فَمَا زَالَت تِّلۡكَ دَعۡوَىٰهُمۡ حَتَّىٰ جَعَلۡنَٰهُمۡ حَصِيدًا خَٰمِدِينَ ﴿١٥﴾
15. Ir tas jų verksmas nesiliovė tol, kol Mes padarėme juos lyg lauką, nuimtu derliu, išnykusį (mirusius).
لَوۡ يَعۡلَمُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ حِينَ لَا يَكُفُّونَ عَن وُجُوهِهِمُ ٱلنَّارَ وَلَا عَن ظُهُورِهِمۡ وَلَا هُمۡ يُنصَرُونَ ﴿٣٩﴾
39. Jei tik tie, kurie netiki, žinotų (laiką), kada jie nebegalės apsaugoti nuo Ugnies savo veidų, nei savo nugarų, ir jiems nebus padėta.
بَلۡ تَأۡتِيهِم بَغۡتَةٗ فَتَبۡهَتُهُمۡ فَلَا يَسۡتَطِيعُونَ رَدَّهَا وَلَا هُمۡ يُنظَرُونَ ﴿٤٠﴾
40. Ne, tai (Ugnis arba Prikėlimo Diena) ateis pas juos netikėtai ir apstulbins juos ir jie neturės galios jos išvengti, nei jiems bus leista atsikvėpti.
وَلَقَدِ ٱسۡتُهۡزِئَ بِرُسُلٖ مِّن قَبۡلِكَ فَحَاقَ بِٱلَّذِينَ سَخِرُواْ مِنۡهُم مَّا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ ﴿٤١﴾
41. Iš tiesų, (daugybė) Pasiuntinių buvo išjuokti anskčiau tavęs (Muchammedai ﷺ), tačiau pašaipuoliai buvo apimti to, iš ko jie juokėsi.
قُلۡ مَن يَكۡلَؤُكُم بِٱلَّيۡلِ وَٱلنَّهَارِ مِنَ ٱلرَّحۡمَٰنِۚ بَلۡ هُمۡ عَن ذِكۡرِ رَبِّهِم مُّعۡرِضُونَ ﴿٤٢﴾
42. Sakyk: „Kas gali apsaugoti jus naktį ir dieną nuo Maloningiausiojo (Allaho) bausmės?“ Ne, bet jie nusigręžia nuo savo Viešpaties prisiminimo.
أَمۡ لَهُمۡ ءَالِهَةٞ تَمۡنَعُهُم مِّن دُونِنَاۚ لَا يَسۡتَطِيعُونَ نَصۡرَ أَنفُسِهِمۡ وَلَا هُم مِّنَّا يُصۡحَبُونَ ﴿٤٣﴾
43. Arba ar jie turi aliha (dievus), kurie gali apsaugoti juos nuo Mūsų? Jie neturi galios padėti patys sau, nei gali jie būti apsaugoti nuo Mūsų (t. y. Mūsų Kančios).
بَلۡ مَتَّعۡنَا هَـٰٓؤُلَآءِ وَءَابَآءَهُمۡ حَتَّىٰ طَالَ عَلَيۡهِمُ ٱلۡعُمُرُۗ أَفَلَا يَرَوۡنَ أَنَّا نَأۡتِي ٱلۡأَرۡضَ نَنقُصُهَا مِنۡ أَطۡرَافِهَآۚ أَفَهُمُ ٱلۡغَٰلِبُونَ ﴿٤٤﴾
44. Ne, Mes suteikėme šio gyvenimo prabangą šiems žmonėms ir jų tėvams tol, kol laikas išsitęs jiems. Argi jie nemato, kad Mes palaipsniui mažiname žemę (esančią jų valdžioje) iš jos atokių kraštų? Ar tada jie nugalės? [2]
قُلۡ إِنَّمَآ أُنذِرُكُم بِٱلۡوَحۡيِۚ وَلَا يَسۡمَعُ ٱلصُّمُّ ٱلدُّعَآءَ إِذَا مَا يُنذَرُونَ ﴿٤٥﴾
45. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš įspėju jus tik apreiškimu (iš Allaho, o ne religijos mokslininkų ar kitų nuomonės). Tačiau kurti (kurie aklai seka religijos mokslininkais ir kitais) negirdės kvietimo, (netgi) kai jie yra perspėjami [t. y. reikia sekti tik Koranu ir Sunna (teisinėmis tradicijomis, įsakymais, garbinimo būdais, Pranašo Muchammedo ﷺ žodžiais, kaip elgėsi Pranašo ﷺ kompanjonai)].
وَلَئِن مَّسَّتۡهُمۡ نَفۡحَةٞ مِّنۡ عَذَابِ رَبِّكَ لَيَقُولُنَّ يَٰوَيۡلَنَآ إِنَّا كُنَّا ظَٰلِمِينَ ﴿٤٦﴾
46. Ir jei tavo Viešpaties Kančios dvelksmas (nedidelė nelaimė) palies juos, jie tikrai verks: „Vargas mums, iš tiesų mes buvome Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantys).“
وَنَضَعُ ٱلۡمَوَٰزِينَ ٱلۡقِسۡطَ لِيَوۡمِ ٱلۡقِيَٰمَةِ فَلَا تُظۡلَمُ نَفۡسٞ شَيۡـٔٗاۖ وَإِن كَانَ مِثۡقَالَ حَبَّةٖ مِّنۡ خَرۡدَلٍ أَتَيۡنَا بِهَاۗ وَكَفَىٰ بِنَا حَٰسِبِينَ ﴿٤٧﴾
47. Ir Mes nustatysime teisingumo pusiausvyrą Prikėlimo Dieną, tada su niekuo nebus elgiamasi neteisingai niekame. Ir jei bus nors garstyčios sėklos svoris, Mes jį atnešime. Ir Pakankami Mes esame atsiskaityti.
وَٱقۡتَرَبَ ٱلۡوَعۡدُ ٱلۡحَقُّ فَإِذَا هِيَ شَٰخِصَةٌ أَبۡصَٰرُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ يَٰوَيۡلَنَا قَدۡ كُنَّا فِي غَفۡلَةٖ مِّنۡ هَٰذَا بَلۡ كُنَّا ظَٰلِمِينَ ﴿٩٧﴾
97. Ir tikras pažadas (Prikėlimo Diena) priartės (iki išsipildymo). Tada (kai žmonija bus prikelta iš savo kapų), jūs pamatysite netikinčiųjų akis, nejudamai stebeilijančias iš siaubo. (Jie sakys): „Vargas mums, mes tikrai buvome nerūpestingi dėl to – ne, tačiau mes buvome Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantys).“
إِنَّكُمۡ وَمَا تَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ حَصَبُ جَهَنَّمَ أَنتُمۡ لَهَا وَٰرِدُونَ ﴿٩٨﴾
98. Be abejonės jūs (netikintieji) ir tie, ką jūs dabar garbinate šalia Allaho, yra (tik) pakuros Pragarui! (Iš tiesų), jūs į jį įžengsite. [4]
لَوۡ كَانَ هَـٰٓؤُلَآءِ ءَالِهَةٗ مَّا وَرَدُوهَاۖ وَكُلّٞ فِيهَا خَٰلِدُونَ ﴿٩٩﴾
99. Jei tie (stabai) būtų aliha (dievai), jie neįžengtų ten (į Pragarą) ir visi jie gyvens ten.
لَهُمۡ فِيهَا زَفِيرٞ وَهُمۡ فِيهَا لَا يَسۡمَعُونَ ﴿١٠٠﴾
100. Ten jie kvėpuos giliais atodūsiais ir riaumos ir ten jie negirdės.
يَـٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ ٱتَّقُواْ رَبَّكُمۡۚ إِنَّ زَلۡزَلَةَ ٱلسَّاعَةِ شَيۡءٌ عَظِيمٞ ﴿١﴾
1. O žmonės, bijokite savo Viešpaties ir būkie paklusnūs Jam! Iš tiesų, (Sprendimo) Valandos žemės drebėjimas yra siaubingas dalykas.
يَوۡمَ تَرَوۡنَهَا تَذۡهَلُ كُلُّ مُرۡضِعَةٍ عَمَّآ أَرۡضَعَتۡ وَتَضَعُ كُلُّ ذَاتِ حَمۡلٍ حَمۡلَهَا وَتَرَى ٱلنَّاسَ سُكَٰرَىٰ وَمَا هُم بِسُكَٰرَىٰ وَلَٰكِنَّ عَذَابَ ٱللَّهِ شَدِيدٞ ﴿٢﴾
2. Tą Dieną jūs pamatysite tai, kiekviena žindanti motina pamirš savo kūdikį, ir kiekviena besilaukianti pames savo naštą, ir jūs pamatysite žmones lyg jie būtų girti, nors jie nebus girti, tačiau žiauri bus Allaho Kančia.
وَمِنَ ٱلنَّاسِ مَن يُجَٰدِلُ فِي ٱللَّهِ بِغَيۡرِ عِلۡمٖ وَيَتَّبِعُ كُلَّ شَيۡطَٰنٖ مَّرِيدٖ ﴿٣﴾
3. Ir tarp žmonių yra tas, kuris ginčijasi dėl Allaho, neturėdamas žinių, ir seka kiekvienu maištinguoju (nepaklusniu Allahui) Šaitan (velniu) (neturinčiu nieko gero).
كُتِبَ عَلَيۡهِ أَنَّهُۥ مَن تَوَلَّاهُ فَأَنَّهُۥ يُضِلُّهُۥ وَيَهۡدِيهِ إِلَىٰ عَذَابِ ٱلسَّعِيرِ ﴿٤﴾
4. Jam (velniui) nulemta, kad kiekvieną juo besekantį, jis paklaidins ir išves jį į Ugnies kančią.
۞هَٰذَانِ خَصۡمَانِ ٱخۡتَصَمُواْ فِي رَبِّهِمۡۖ فَٱلَّذِينَ كَفَرُواْ قُطِّعَتۡ لَهُمۡ ثِيَابٞ مِّن نَّارٖ يُصَبُّ مِن فَوۡقِ رُءُوسِهِمُ ٱلۡحَمِيمُ ﴿١٩﴾
19. Šie du priešininkai (tikintieji ir netikintieji) ginčijasi tarpusavyje dėl savo Viešpaties: tada tiems, kurie netikėjo, jiems bus iškirpti ugnies apdarai, verdantis vanduo bus pilamas virš jų galvų.
يُصۡهَرُ بِهِۦ مَا فِي بُطُونِهِمۡ وَٱلۡجُلُودُ ﴿٢٠﴾
20. Su juo ištirps (arba išnyks) tai, kas yra jų pilvuose, kaip ir (jų) odos.
وَلَهُم مَّقَٰمِعُ مِنۡ حَدِيدٖ ﴿٢١﴾
21. Ir jiems yra lenkti geležiniai virbai (juos nubausti).
كُلَّمَآ أَرَادُوٓاْ أَن يَخۡرُجُواْ مِنۡهَا مِنۡ غَمٍّ أُعِيدُواْ فِيهَا وَذُوقُواْ عَذَابَ ٱلۡحَرِيقِ ﴿٢٢﴾
22. Kaskart kai jie bando ištrūkti iš ten, iš didelio skausmo, jie bus grąžinami ten, ir (bus) sakoma jiems: „Ragaukite degimo kančios!“
إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ وَيَصُدُّونَ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِ وَٱلۡمَسۡجِدِ ٱلۡحَرَامِ ٱلَّذِي جَعَلۡنَٰهُ لِلنَّاسِ سَوَآءً ٱلۡعَٰكِفُ فِيهِ وَٱلۡبَادِۚ وَمَن يُرِدۡ فِيهِ بِإِلۡحَادِۭ بِظُلۡمٖ نُّذِقۡهُ مِنۡ عَذَابٍ أَلِيمٖ ﴿٢٥﴾
25. Iš tiesų, tie, kurie netikėjo ir kliudė (žmonėms) nuo Allaho Kelio, ir nuo Al Masdžid Al Haram (Mekkoje), kurią Mes padarėme (atvirą) (visiems) žmonėms, jos gyventojai ir šalies lankytojai yra lygūs ten [kalbant apie jos neliečiamumą ir piligriminę kelionę (Hadž ir Umra)] – ir kas palinksta į blogus darbus ten arba daryti blogą (t. y. praktikuoti daugiadievystę arba palikti islamiškąjį monoteizmą), jį Mes priversime paragauti skausmingą kančią.
حَتَّىٰٓ إِذَآ أَخَذۡنَا مُتۡرَفِيهِم بِٱلۡعَذَابِ إِذَا هُمۡ يَجۡـَٔرُونَ ﴿٦٤﴾
64. Iki tol, kol Mes pričiupsime tuos iš jų, kurie gyvena prabangų gyvenimą, su bausme: štai jie nuolankiai šaukiasi garsiu balsu.
لَا تَجۡـَٔرُواْ ٱلۡيَوۡمَۖ إِنَّكُم مِّنَّا لَا تُنصَرُونَ ﴿٦٥﴾
65. Nesišaukite garsiai šią dieną! Be abejonės Mes jums nepadėsime.
قَدۡ كَانَتۡ ءَايَٰتِي تُتۡلَىٰ عَلَيۡكُمۡ فَكُنتُمۡ عَلَىٰٓ أَعۡقَٰبِكُمۡ تَنكِصُونَ ﴿٦٦﴾
66. Iš tiesų, Mano Eilutės būdavo jums recituojamos, tačiau jūs apsigręždavote ant savo kulnų (neigdami jas ir atsisakydami su neapykanta jų klausytis).
مُسۡتَكۡبِرِينَ بِهِۦ سَٰمِرٗا تَهۡجُرُونَ ﴿٦٧﴾
67. Su pasididžiavimu (jie – Kuraišų pagonys ir Mekkos daugiadieviai didžiuodavosi, kad jie yra Mekkos draustinio – Haram – gyventojai) kalbėdami blogą apie tai (Koraną) naktį.
أَفَلَمۡ يَدَّبَّرُواْ ٱلۡقَوۡلَ أَمۡ جَآءَهُم مَّا لَمۡ يَأۡتِ ءَابَآءَهُمُ ٱلۡأَوَّلِينَ ﴿٦٨﴾
68. Argi jie neapmąsto (Allaho, t. y. to, kas nuleista Pranašui ﷺ) Žodžio arba argi pas juos atėjo tai, kas nebuvo atėję pas jų senovės tėvus?
أَمۡ لَمۡ يَعۡرِفُواْ رَسُولَهُمۡ فَهُمۡ لَهُۥ مُنكِرُونَ ﴿٦٩﴾
69. Arba argi jie neatpažįsta savo Pasiuntinio (Muchammedo ﷺ), todėl jie neigia jį?
أَمۡ يَقُولُونَ بِهِۦ جِنَّةُۢۚ بَلۡ جَآءَهُم بِٱلۡحَقِّ وَأَكۡثَرُهُمۡ لِلۡحَقِّ كَٰرِهُونَ ﴿٧٠﴾
70. Arba jie sako: „Ar jame yra pamišimas?“ Ne, bet jis atnešė jiems tiesą [t. y. Tauhid: Allaho Vienintelio garbinimą visais aspektais, Koraną ir islamo religiją], tačiau dauguma iš jų (netikintieji) yra nemėgstantys tiesos.
وَلَوِ ٱتَّبَعَ ٱلۡحَقُّ أَهۡوَآءَهُمۡ لَفَسَدَتِ ٱلسَّمَٰوَٰتُ وَٱلۡأَرۡضُ وَمَن فِيهِنَّۚ بَلۡ أَتَيۡنَٰهُم بِذِكۡرِهِمۡ فَهُمۡ عَن ذِكۡرِهِم مُّعۡرِضُونَ ﴿٧١﴾
71. Ir jei tiesa sutaptų su jų troškimais, iš tiesų, dangūs ir žemė ir visa, kas juose, būtų sugadinta! Ne, Mes atnešėme jiems priminimą, tačiau jie nusigręžia nuo savo priminimo.
أَمۡ تَسۡـَٔلُهُمۡ خَرۡجٗا فَخَرَاجُ رَبِّكَ خَيۡرٞۖ وَهُوَ خَيۡرُ ٱلرَّـٰزِقِينَ ﴿٧٢﴾
72. Arba, ar tu (Muchammedai ﷺ) prašai jų kokio nors atlygio? Tačiau tavo Viešpaties atlygis yra geresnis, ir Jis yra Geriausias iš tų, kurie suteikia išlaikymą.