وَلَا صَدِيقٍ حَمِيمٖ ﴿١٠١﴾
101. nei artimo draugo (padėti mums).
710 Eilutė · Temos · lt
وَلَا صَدِيقٍ حَمِيمٖ ﴿١٠١﴾
101. nei artimo draugo (padėti mums).
كَذَٰلِكَ سَلَكۡنَٰهُ فِي قُلُوبِ ٱلۡمُجۡرِمِينَ ﴿٢٠٠﴾
200. Taip Mes privertėme tai (Korano neigimą) įžengti į Mudžrimūn (nusikaltėlių, daugiadievių, nusidėjėlių) širdis.
لَا يُؤۡمِنُونَ بِهِۦ حَتَّىٰ يَرَوُاْ ٱلۡعَذَابَ ٱلۡأَلِيمَ ﴿٢٠١﴾
201. Jie nepatikės tuo tol, kol jie pamatys skausmingą kančią.
فَيَأۡتِيَهُم بَغۡتَةٗ وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ ﴿٢٠٢﴾
202. Ji ateis pas juos staiga, jiems to nesuvokiant.
فَيَقُولُواْ هَلۡ نَحۡنُ مُنظَرُونَ ﴿٢٠٣﴾
203. Tada jie sakys: „Ar gali mums būti leista atsikvėpti?“
أَفَبِعَذَابِنَا يَسۡتَعۡجِلُونَ ﴿٢٠٤﴾
204. Ar jie tada norės, kad Mūsų kančia būtų paskubinta?
أَفَرَءَيۡتَ إِن مَّتَّعۡنَٰهُمۡ سِنِينَ ﴿٢٠٥﴾
205. Pasakyk Man, (netgi) jei Mes leisime jiems linksmintis ilgus metus,
ثُمَّ جَآءَهُم مَّا كَانُواْ يُوعَدُونَ ﴿٢٠٦﴾
206. o po to ateis pas juos tai (bausmė), kas jiems buvo pažadėta,
مَآ أَغۡنَىٰ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يُمَتَّعُونَ ﴿٢٠٧﴾
207. viskas, ką jie darydavo linksmindamiesi, neduos jiems jokios naudos.
وَمَآ أَهۡلَكۡنَا مِن قَرۡيَةٍ إِلَّا لَهَا مُنذِرُونَ ﴿٢٠٨﴾
208. Ir niekada Mes nenaikinome miesto, tik jis turėjo savo perspėtojus,
ذِكۡرَىٰ وَمَا كُنَّا ظَٰلِمِينَ ﴿٢٠٩﴾
209. priminimą, ir Mes niekada nebuvome neteisingi.
وَمَا تَنَزَّلَتۡ بِهِ ٱلشَّيَٰطِينُ ﴿٢١٠﴾
210. Ir tai ne Šajatin (velniai), kurie nuleido tai (šį Koraną).
وَمَا يَنۢبَغِي لَهُمۡ وَمَا يَسۡتَطِيعُونَ ﴿٢١١﴾
211. Nei tai pritiktų jiems, nei jie galėtų (sukurti tai).
إِنَّهُمۡ عَنِ ٱلسَّمۡعِ لَمَعۡزُولُونَ ﴿٢١٢﴾
212. Iš tiesų, jie buvo nutolinti nuo jo girdėjimo.
فَلَا تَدۡعُ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَ فَتَكُونَ مِنَ ٱلۡمُعَذَّبِينَ ﴿٢١٣﴾
213. Taigi nesišaukite su Allahu kito ilah (dievo), kad jūs nebūtumėte tarp tų, kurie gaus bausmę.
وَقَالَ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ لِلَّذِينَ ءَامَنُواْ ٱتَّبِعُواْ سَبِيلَنَا وَلۡنَحۡمِلۡ خَطَٰيَٰكُمۡ وَمَا هُم بِحَٰمِلِينَ مِنۡ خَطَٰيَٰهُم مِّن شَيۡءٍۖ إِنَّهُمۡ لَكَٰذِبُونَ ﴿١٢﴾
12. O tie, kurie netiki, sako tiems, kurie tiki: „Sekite mūsų keliu ir mes iš tiesų prisiimsime jūsų nuodėmes.“ Niekada jie neprisiims nieko iš jų nuodėmių. Tikrai, jie melagiai.
وَلَيَحۡمِلُنَّ أَثۡقَالَهُمۡ وَأَثۡقَالٗا مَّعَ أَثۡقَالِهِمۡۖ وَلَيُسۡـَٔلُنَّ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ عَمَّا كَانُواْ يَفۡتَرُونَ ﴿١٣﴾
13. Ir iš tiesų, jie neš savo pačių naštą ir kitų naštą šalia savo pačių. Ir iš tiesų, jie bus klausinėjami Prikėlimo Dieną apie tai, ką jie klastodavo.
وَيَسۡتَعۡجِلُونَكَ بِٱلۡعَذَابِ وَلَوۡلَآ أَجَلٞ مُّسَمّٗى لَّجَآءَهُمُ ٱلۡعَذَابُۚ وَلَيَأۡتِيَنَّهُم بَغۡتَةٗ وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ ﴿٥٣﴾
53. Ir jie prašo tavęs paskubinti kančią (jiems) ir jei nebūtų nustatyto termino, kančia be abejonės ateitų pas juos. Ir tikrai, ji ateis pas juos netikėtai, jiems nesuvokiant.
يَسۡتَعۡجِلُونَكَ بِٱلۡعَذَابِ وَإِنَّ جَهَنَّمَ لَمُحِيطَةُۢ بِٱلۡكَٰفِرِينَ ﴿٥٤﴾
54. Jie prašo tavęs paskubinti kančią. Ir iš tiesų, Pragaras, be abejo, apims netikinčiuosius.
يَوۡمَ يَغۡشَىٰهُمُ ٱلۡعَذَابُ مِن فَوۡقِهِمۡ وَمِن تَحۡتِ أَرۡجُلِهِمۡ وَيَقُولُ ذُوقُواْ مَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ ﴿٥٥﴾
55. Dieną, kai kančia (Pragaras) uždengs juos iš virš jų ir iš po jų pėdų, ir bus pasakyta: „Ragaukite tai, ką jūs darydavote.“
وَيَوۡمَ تَقُومُ ٱلسَّاعَةُ يُبۡلِسُ ٱلۡمُجۡرِمُونَ ﴿١٢﴾
12. Ir Dieną, kai prasidės Valanda, Al-Mudžrimūn (netikintieji, nuodėmiautojai, nusikaltėliai, daugiadieviai) bus įstumti į pražūtį su (giliais apgailestavimais, liūdesiu ir) neviltimi.
وَلَمۡ يَكُن لَّهُم مِّن شُرَكَآئِهِمۡ شُفَعَـٰٓؤُاْ وَكَانُواْ بِشُرَكَآئِهِمۡ كَٰفِرِينَ ﴿١٣﴾
13. Jokio užtarimo neturės jie iš tų, kuriuos jie laikė lygiais Allahui (partnerių, t. y. jų taip vadinamų sąjungininkų - dievų) ir jie (patys) atmes ir paneigs savo partnerius.
وَيَوۡمَ تَقُومُ ٱلسَّاعَةُ يَوۡمَئِذٖ يَتَفَرَّقُونَ ﴿١٤﴾
14. Ir Dieną, kai prasidės Valanda – tą Dieną (visi žmonės) bus atskirti (t. y. tikintieji bus atskirti nuo netikinčiųjų).
وَمِنَ ٱلنَّاسِ مَن يَشۡتَرِي لَهۡوَ ٱلۡحَدِيثِ لِيُضِلَّ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِ بِغَيۡرِ عِلۡمٖ وَيَتَّخِذَهَا هُزُوًاۚ أُوْلَـٰٓئِكَ لَهُمۡ عَذَابٞ مُّهِينٞ ﴿٦﴾
6. Ir tarp žmonių yra tas, kuris perka tuščias kalbas (t. y. muziką, dainavimą ir t. t.), kad paklaidintų (žmones) nuo Allaho Kelio be žinojimo, ir laiko tai (Allaho Kelią arba Korano Eilutes) pajuokų objektu. Tokiam bus žeminanti kančia (Pragare).
وَإِذَا تُتۡلَىٰ عَلَيۡهِ ءَايَٰتُنَا وَلَّىٰ مُسۡتَكۡبِرٗا كَأَن لَّمۡ يَسۡمَعۡهَا كَأَنَّ فِيٓ أُذُنَيۡهِ وَقۡرٗاۖ فَبَشِّرۡهُ بِعَذَابٍ أَلِيمٍ ﴿٧﴾
7. Ir kai Mūsų (Korano) Eilutės recituojamos tokiam, jis nusigręžia išdidžiai, lyg jų negirdėjęs – lyg jo ausyse būtų kurtumas. Taigi pranešk jam apie skausmingą kančią.
وَمَن كَفَرَ فَلَا يَحۡزُنكَ كُفۡرُهُۥٓۚ إِلَيۡنَا مَرۡجِعُهُمۡ فَنُنَبِّئُهُم بِمَا عَمِلُوٓاْۚ إِنَّ ٱللَّهَ عَلِيمُۢ بِذَاتِ ٱلصُّدُورِ ﴿٢٣﴾
23. O kas netiki, lai jo netikėjimas neliūdina tavęs (Muchammedai ﷺ). Pas mus yra jų sugrįžimas ir Mes pranešime jiems, ką jie darė. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis apie tai, kas yra (žmonių) krūtinėse.
نُمَتِّعُهُمۡ قَلِيلٗا ثُمَّ نَضۡطَرُّهُمۡ إِلَىٰ عَذَابٍ غَلِيظٖ ﴿٢٤﴾
24. Mes leidžiame jiems pasimėgauti šiek tiek, tada pabaigoje Mes priversime juos (įžengti) į didžią kančią.
وَلَوۡ تَرَىٰٓ إِذِ ٱلۡمُجۡرِمُونَ نَاكِسُواْ رُءُوسِهِمۡ عِندَ رَبِّهِمۡ رَبَّنَآ أَبۡصَرۡنَا وَسَمِعۡنَا فَٱرۡجِعۡنَا نَعۡمَلۡ صَٰلِحًا إِنَّا مُوقِنُونَ ﴿١٢﴾
12. Ir jei tik jūs galėtumėte matyti, kai Al-Mudžrimūn (nusikatėliai, netikintieji, daugiadieviai, nuodėmiautojai) pakabins savo galvas prieš savo Viešpatį (sakydami): „Mūsų Viešpatie, dabar mes pamatėme ir išgirdome, taigi siųsk mus atgal (į pasaulį), kad mes darytume teisingus gerus darbus. Iš tiesų, dabar mes užtikrintai tikime.“
وَلَوۡ شِئۡنَا لَأٓتَيۡنَا كُلَّ نَفۡسٍ هُدَىٰهَا وَلَٰكِنۡ حَقَّ ٱلۡقَوۡلُ مِنِّي لَأَمۡلَأَنَّ جَهَنَّمَ مِنَ ٱلۡجِنَّةِ وَٱلنَّاسِ أَجۡمَعِينَ ﴿١٣﴾
13. Ir jei Mes būtume norėje, tikrai Mes būtume suteikę kiekvienam asmeniui jo vedimą, tačiau Mano Žodis įvyko (dėl bloga darančiųjų), kad Aš užpildysiu Pragarą kartu, džinais ir žmonėmis.
فَذُوقُواْ بِمَا نَسِيتُمۡ لِقَآءَ يَوۡمِكُمۡ هَٰذَآ إِنَّا نَسِينَٰكُمۡۖ وَذُوقُواْ عَذَابَ ٱلۡخُلۡدِ بِمَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ ﴿١٤﴾
14. Tad ragaukite jūs (Ugnies kančios) dėl šios savo Susitikimo Dienos užmiršimo. Tikrai, Mes taip pat jus pamiršime: taigi ragaukite nuolatinės kančios dėl to, ką jūs darydavote.
وَأَمَّا ٱلَّذِينَ فَسَقُواْ فَمَأۡوَىٰهُمُ ٱلنَّارُۖ كُلَّمَآ أَرَادُوٓاْ أَن يَخۡرُجُواْ مِنۡهَآ أُعِيدُواْ فِيهَا وَقِيلَ لَهُمۡ ذُوقُواْ عَذَابَ ٱلنَّارِ ٱلَّذِي كُنتُم بِهِۦ تُكَذِّبُونَ ﴿٢٠﴾
20. O tie, kurie yra Fasikūn (netikintieji ir nepaklusnūs Allahui), jų buveinė bus Ugnis, kaskart kai jie panorės ištrūkti iš jos, jie bus į ją grąžinti, ir bus sakoma jiems: „Ragaukite jūs Ugnies kančios, kurią jūs neigdavote.“
وَلَنُذِيقَنَّهُم مِّنَ ٱلۡعَذَابِ ٱلۡأَدۡنَىٰ دُونَ ٱلۡعَذَابِ ٱلۡأَكۡبَرِ لَعَلَّهُمۡ يَرۡجِعُونَ ﴿٢١﴾
21. Ir iš tiesų, Mes priversime juos paragauti artimos kančios (t. y. kančios šio pasaulio gyvenime, t. y. katastrofų, nelaimių ir t. t.) prieš didžiąją kančią (Amžinybėje) tam, kad jie galėtų (atgailauti ir) sugrįžtų (t. y. priimtų islamą).
وَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّن ذُكِّرَ بِـَٔايَٰتِ رَبِّهِۦ ثُمَّ أَعۡرَضَ عَنۡهَآۚ إِنَّا مِنَ ٱلۡمُجۡرِمِينَ مُنتَقِمُونَ ﴿٢٢﴾
22. Ir kas elgiasi blogiau nei tas, kuriam primenami jo Viešpaties Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t. t.), tada jis nusigręžia nuo to? Iš tiesų, Mes pareikalausime pelnytos bausmės iš Al-Mudžrimūn (nusikaltėlių, netikinčiųjų, daugiadievių, nuodėmiautojų).
قُل لَّن يَنفَعَكُمُ ٱلۡفِرَارُ إِن فَرَرۡتُم مِّنَ ٱلۡمَوۡتِ أَوِ ٱلۡقَتۡلِ وَإِذٗا لَّا تُمَتَّعُونَ إِلَّا قَلِيلٗا ﴿١٦﴾
16. Sakyk (Muchammedai ﷺ tiems veidmainiams, kurie prašo tavo leidimo pabėgti nuo tavęs): „Pabėgimas neduos jums naudos, jei jūs bėgate nuo mirties arba žuvimo, o tada jūs nesimėgausite daugiau nei truputį.“
قُلۡ مَن ذَا ٱلَّذِي يَعۡصِمُكُم مِّنَ ٱللَّهِ إِنۡ أَرَادَ بِكُمۡ سُوٓءًا أَوۡ أَرَادَ بِكُمۡ رَحۡمَةٗۚ وَلَا يَجِدُونَ لَهُم مِّن دُونِ ٱللَّهِ وَلِيّٗا وَلَا نَصِيرٗا ﴿١٧﴾
17. Sakyk: „Kas yra tas, kuris gali apsaugoti jus nuo Allaho, jei Jis nori pakenkti jums arba nori jūsų pasigailėti?“ Ir neras jie be Allaho sau jokio kito Vali (saugotojo, rėmėjo) ar jokio kito padėjėjo.
وَلَوۡ تَرَىٰٓ إِذۡ فَزِعُواْ فَلَا فَوۡتَ وَأُخِذُواْ مِن مَّكَانٖ قَرِيبٖ ﴿٥١﴾
51. Ir jei tik jūs galėtumėte matyti, kai jie bus išsigandę be jokio išsigelbėjimo (jiems) ir jie bus pričiupti iš artimos vietos.
وَقَالُوٓاْ ءَامَنَّا بِهِۦ وَأَنَّىٰ لَهُمُ ٱلتَّنَاوُشُ مِن مَّكَانِۭ بَعِيدٖ ﴿٥٢﴾
52. Ir jie sakys (Amžinybėje): „Mes tikime (dabar).“ Tačiau kaip jie galėtų gauti (Tikėjimą ir Allaho savo atgailos priėmimą) iš vietos tokios tolimos (t. y. grįžti į žemiškąjį gyvenimą vėl).
وَقَدۡ كَفَرُواْ بِهِۦ مِن قَبۡلُۖ وَيَقۡذِفُونَ بِٱلۡغَيۡبِ مِن مَّكَانِۭ بَعِيدٖ ﴿٥٣﴾
53. Iš tiesų, jie netikėjo (Allaho Vienumą, islamą, Koraną ir Muchammedą ﷺ) prieš tai (šiame pasaulyje), ir jie spėliodavo apie Nematomą [t. y. Amžinybę, Pragarą, Rojų, Prikėlimą ir Allaho Pažadą (sakydami), jog visa tai netiesa], iš tolimos vietos.
وَحِيلَ بَيۡنَهُمۡ وَبَيۡنَ مَا يَشۡتَهُونَ كَمَا فُعِلَ بِأَشۡيَاعِهِم مِّن قَبۡلُۚ إِنَّهُمۡ كَانُواْ فِي شَكّٖ مُّرِيبِۭ ﴿٥٤﴾
54. Ir užtvara bus pastatyta tarp jų ir to, ko jie troško [t. y. At-Tauba (atsigręžimo į Allahą atgailoje) ir Tikėjimo priėmimo] kaip kad buvo pasielgta seniau su tokiais žmonėmis kaip jie. Iš tiesų, jie buvo grėsmingoje abejonėje.
وَٱلَّذِينَ كَفَرُواْ لَهُمۡ نَارُ جَهَنَّمَ لَا يُقۡضَىٰ عَلَيۡهِمۡ فَيَمُوتُواْ وَلَا يُخَفَّفُ عَنۡهُم مِّنۡ عَذَابِهَاۚ كَذَٰلِكَ نَجۡزِي كُلَّ كَفُورٖ ﴿٣٦﴾
36. Tačiau tiems, kurie netiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą), jiems bus Pragaro Ugnis. Nei ji turės visiško nužudymo savybę jiems taip, kad jie mirtų, nei jos kančia bus jiems palengvinta. Taip Mes atkeršijame kiekvienam netikinčiajam.
وَهُمۡ يَصۡطَرِخُونَ فِيهَا رَبَّنَآ أَخۡرِجۡنَا نَعۡمَلۡ صَٰلِحًا غَيۡرَ ٱلَّذِي كُنَّا نَعۡمَلُۚ أَوَلَمۡ نُعَمِّرۡكُم مَّا يَتَذَكَّرُ فِيهِ مَن تَذَكَّرَ وَجَآءَكُمُ ٱلنَّذِيرُۖ فَذُوقُواْ فَمَا لِلظَّـٰلِمِينَ مِن نَّصِيرٍ ﴿٣٧﴾
37. Tenais jie verks: „Mūsų Viešpatie, išvesk mus, mes darysime teisingus gerus darbus, ne tai, ką mes darydavome (blogus darbus).“ (Allahas atsakys): „Argi Mes nesuteikėme jums gyvenimų pakankamai ilgų tam, kad bet kas, kas gautų perspėjimą, galėtų jį priimti? Ir perspėtojas atėjo pas jus. Taigi ragaukite jūs (savo darbų blogį). Zalimūn (daugiadieviams ir bloga darantiesiems) nėra padėjėjo.“
يسٓ ﴿١﴾
1. Ja, Syn. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].
وَٱلۡقُرۡءَانِ ٱلۡحَكِيمِ ﴿٢﴾
2. Prisiekiu Koranu, kupinu išminties (t. y. kupino įstatymų, įkalčių ir įrodymų),
إِنَّكَ لَمِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ ﴿٣﴾
3. iš tiesų, tu (Muchammedai ﷺ) esi vienas iš Pasiuntinių,
عَلَىٰ صِرَٰطٖ مُّسۡتَقِيمٖ ﴿٤﴾
4. Teisingame Kelyje (t. y. Allaho religijoje islamiškajame monoteizme).
تَنزِيلَ ٱلۡعَزِيزِ ٱلرَّحِيمِ ﴿٥﴾
5. (Tai yra Apreiškimas) nuleistas Visa Galingojo, Gailestingiausiojo,
لِتُنذِرَ قَوۡمٗا مَّآ أُنذِرَ ءَابَآؤُهُمۡ فَهُمۡ غَٰفِلُونَ ﴿٦﴾
6. tam, kad tu perspėtum žmones, kurių protėviai nebuvo perspėti, taigi jie yra neatidūs.
لَقَدۡ حَقَّ ٱلۡقَوۡلُ عَلَىٰٓ أَكۡثَرِهِمۡ فَهُمۡ لَا يُؤۡمِنُونَ ﴿٧﴾
7. Iš tiesų, Žodis (apie bausmę) įrodė tiesą prieš daugumą iš jų, taigi jie netikės.
إِنَّا جَعَلۡنَا فِيٓ أَعۡنَٰقِهِمۡ أَغۡلَٰلٗا فَهِيَ إِلَى ٱلۡأَذۡقَانِ فَهُم مُّقۡمَحُونَ ﴿٨﴾
8. Iš tiesų, Mes uždėjome ant jų kaklų geležines apykakles, siekiančias jų smakrus taip, kad jų galvos pakeltos.
وَجَعَلۡنَا مِنۢ بَيۡنِ أَيۡدِيهِمۡ سَدّٗا وَمِنۡ خَلۡفِهِمۡ سَدّٗا فَأَغۡشَيۡنَٰهُمۡ فَهُمۡ لَا يُبۡصِرُونَ ﴿٩﴾
9. Ir Mes pastatėme užsklandą priešais juos, ir užsklandą už jų, ir Mes uždengėme juos taip, kad jie negali matyti.