وَءَاخَرِينَ مُقَرَّنِينَ فِي ٱلۡأَصۡفَادِ ﴿٣٨﴾
38. ir taip pat kitus, supančiotus grandinėmis.
710 Eilutė · Temos · lt
وَءَاخَرِينَ مُقَرَّنِينَ فِي ٱلۡأَصۡفَادِ ﴿٣٨﴾
38. ir taip pat kitus, supančiotus grandinėmis.
هَٰذَاۚ وَإِنَّ لِلطَّـٰغِينَ لَشَرَّ مَـَٔابٖ ﴿٥٥﴾
55. Tai yra šitaip. O taghun (ribų peržengėjams, nepaklusniesiems Allahui ir Jo Pasiuntiniui – netikintiesiems Allaho Vienumą, nusikaltėliams) bus blogas paskutinis sugrįžimas (Ugnis).
جَهَنَّمَ يَصۡلَوۡنَهَا فَبِئۡسَ ٱلۡمِهَادُ ﴿٥٦﴾
56. Pragaras, kur jie degs. Ir blogiausia iš tikrųjų yra ta vieta poilsiui.
هَٰذَا فَلۡيَذُوقُوهُ حَمِيمٞ وَغَسَّاقٞ ﴿٥٧﴾
57. Tai yra šitaip. Lai jie ragauja to – verdančio skysčio ir purvinų žaizdų išskyrų.
وَءَاخَرُ مِن شَكۡلِهِۦٓ أَزۡوَٰجٌ ﴿٥٨﴾
58. Ir kitų (kančių) panašios rūšies – visko kartu.
هَٰذَا فَوۡجٞ مُّقۡتَحِمٞ مَّعَكُمۡ لَا مَرۡحَبَۢا بِهِمۡۚ إِنَّهُمۡ صَالُواْ ٱلنَّارِ ﴿٥٩﴾
59. Tai kariuomenė, įžengianti su jumis (į Pragarą), nėra pasveikinimo jiems. Iš tiesų, jie degs Ugnyje.
قَالُواْ بَلۡ أَنتُمۡ لَا مَرۡحَبَۢا بِكُمۡۖ أَنتُمۡ قَدَّمۡتُمُوهُ لَنَاۖ فَبِئۡسَ ٱلۡقَرَارُ ﴿٦٠﴾
60. (Klaidinančiųjų pasekėjai sakys): „Ne, jūs (taip pat). Nėra pasveikinimo jums. Tai jūs (klaidinantieji), kurie padarėte tai mums (nes jūs paklaidinote mus pasaulyje), kokia bloga yra ši vieta pasilikti.
قَالُواْ رَبَّنَا مَن قَدَّمَ لَنَا هَٰذَا فَزِدۡهُ عَذَابٗا ضِعۡفٗا فِي ٱلنَّارِ ﴿٦١﴾
61. Jie sakys: „Mūsų Viešpatie, kad ir kas privedė mus prie to, pridėk jam dvigubą kančią Ugnyje.“
وَقَالُواْ مَا لَنَا لَا نَرَىٰ رِجَالٗا كُنَّا نَعُدُّهُم مِّنَ ٱلۡأَشۡرَارِ ﴿٦٢﴾
62. Ir jie sakys: „Kas yra mums, kad nematome žmonių, kuriuos mes priskaičiuodavome prie blogųjų?“
أَتَّخَذۡنَٰهُمۡ سِخۡرِيًّا أَمۡ زَاغَتۡ عَنۡهُمُ ٱلۡأَبۡصَٰرُ ﴿٦٣﴾
63. „Ar mes laikėme juos pašaipų objektais, ar (mūsų) akys negalėjo suvokti jų?“
إِنَّ ذَٰلِكَ لَحَقّٞ تَخَاصُمُ أَهۡلِ ٱلنَّارِ ﴿٦٤﴾
64. Iš tiesų, tai tikriausia tiesa – abipusis Ugnies žmonių ginčas.
قُلۡ إِنَّمَآ أَنَا۠ مُنذِرٞۖ وَمَا مِنۡ إِلَٰهٍ إِلَّا ٱللَّهُ ٱلۡوَٰحِدُ ٱلۡقَهَّارُ ﴿٦٥﴾
65. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš esu tik perspėtojas ir nėra jokio Ilah (Dievo), išskyrus Allahą (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas), Vienas, Nenugalimas,
لَهُم مِّن فَوۡقِهِمۡ ظُلَلٞ مِّنَ ٱلنَّارِ وَمِن تَحۡتِهِمۡ ظُلَلٞۚ ذَٰلِكَ يُخَوِّفُ ٱللَّهُ بِهِۦ عِبَادَهُۥۚ يَٰعِبَادِ فَٱتَّقُونِ ﴿١٦﴾
16. Jie turės apdangalus iš Ugnies virš jų ir apdangalus (iš Ugnies) po jais. Tuo Allahas gąsdina Savo vergus: „Mano vergai, tad bijokite Manęs.“
أَفَمَن يَتَّقِي بِوَجۡهِهِۦ سُوٓءَ ٱلۡعَذَابِ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِۚ وَقِيلَ لِلظَّـٰلِمِينَ ذُوقُواْ مَا كُنتُمۡ تَكۡسِبُونَ ﴿٢٤﴾
24. Ar tada tas, kuris su savo veidu stovi akistatoje su siaubinga kančia Prikėlimo Dieną (kaip tas, kuris įžengia taikiai į Rojų)? Ir bus pasakyta Zalimūn (daugiadieviams ir bloga darantiesiems): „Ragaukite tai, ką jūs įgydavote.“
كَذَّبَ ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِهِمۡ فَأَتَىٰهُمُ ٱلۡعَذَابُ مِنۡ حَيۡثُ لَا يَشۡعُرُونَ ﴿٢٥﴾
25. Tie, kurie buvo prieš juos, neigė, tad kančia pasiekė juos iš pusių, kurių jie nesuvokė.
فَأَذَاقَهُمُ ٱللَّهُ ٱلۡخِزۡيَ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَاۖ وَلَعَذَابُ ٱلۡأٓخِرَةِ أَكۡبَرُۚ لَوۡ كَانُواْ يَعۡلَمُونَ ﴿٢٦﴾
26. Taigi Allahas privertė juos paragauti gėdos dabartiniame gyvenime, tačiau didesnė kančia Amžinybėje, jei tik jie būtų žinoję.
وَنُفِخَ فِي ٱلصُّورِ فَصَعِقَ مَن فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَن فِي ٱلۡأَرۡضِ إِلَّا مَن شَآءَ ٱللَّهُۖ ثُمَّ نُفِخَ فِيهِ أُخۡرَىٰ فَإِذَا هُمۡ قِيَامٞ يَنظُرُونَ ﴿٦٨﴾
68. Ir Trimitas bus papūstas, ir viskas, kas yra danguose ir viskas, kas yra ant žemės nualps, išskyrus tas, ką Allahas panorės. Tada bus papūstas antrą kartą ir štai jie stovės, stebėdami (laukdami).
وَأَشۡرَقَتِ ٱلۡأَرۡضُ بِنُورِ رَبِّهَا وَوُضِعَ ٱلۡكِتَٰبُ وَجِاْيٓءَ بِٱلنَّبِيِّـۧنَ وَٱلشُّهَدَآءِ وَقُضِيَ بَيۡنَهُم بِٱلۡحَقِّ وَهُمۡ لَا يُظۡلَمُونَ ﴿٦٩﴾
69. Ir žemė švytės savo Viešpaties (Allaho, kai Jis ateis teisti žmonių) šviesa. Ir Knyga bus padėta (atvira). Ir Pranašai ir liudytojai bus atvesti. Ir bus teisiami jie teisingai, ir jie nebus nuskriausti.
وَوُفِّيَتۡ كُلُّ نَفۡسٖ مَّا عَمِلَتۡ وَهُوَ أَعۡلَمُ بِمَا يَفۡعَلُونَ ﴿٧٠﴾
70. Ir kiekvienam žmogui bus atmokėta pilnai už tai, ką jis darė. Ir Jis Geriausiai Žino, ką jie daro.
وَسِيقَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ إِلَىٰ جَهَنَّمَ زُمَرًاۖ حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءُوهَا فُتِحَتۡ أَبۡوَٰبُهَا وَقَالَ لَهُمۡ خَزَنَتُهَآ أَلَمۡ يَأۡتِكُمۡ رُسُلٞ مِّنكُمۡ يَتۡلُونَ عَلَيۡكُمۡ ءَايَٰتِ رَبِّكُمۡ وَيُنذِرُونَكُمۡ لِقَآءَ يَوۡمِكُمۡ هَٰذَاۚ قَالُواْ بَلَىٰ وَلَٰكِنۡ حَقَّتۡ كَلِمَةُ ٱلۡعَذَابِ عَلَى ٱلۡكَٰفِرِينَ ﴿٧١﴾
71. O tie, kurie netikėjo, bus varomi į Pragarą grupėmis tol, kol, jiems jį pasiekus, jo vartai bus atverti (staiga, kaip kalėjimas kaliniams atvykus). Ir jų saugotojai sakys: „Ar Pasiuntiniai neatėjo pas jus iš jūsų pačių tarpo, recituojantys jums jūsų Viešpaties Eilutes ir perspėjantys jus apie šios jūsų Dienos Susitikimą?“ Jie sakys: „Taip.“ Tačiau kančios Žodis buvo pateisintas prieš netikinčiuosius.
قِيلَ ٱدۡخُلُوٓاْ أَبۡوَٰبَ جَهَنَّمَ خَٰلِدِينَ فِيهَاۖ فَبِئۡسَ مَثۡوَى ٱلۡمُتَكَبِّرِينَ ﴿٧٢﴾
72. Bus tarta (jiems): „Įženkite jūs pro Pragaro vartus gyventi tenais. Ir (iš tiesų) kokia bloga išdidžiųjų buveinė.“
حمٓ ﴿١﴾
1. Ha, Mym. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].
تَنزِيلُ ٱلۡكِتَٰبِ مِنَ ٱللَّهِ ٱلۡعَزِيزِ ٱلۡعَلِيمِ ﴿٢﴾
2. Knygos (šio Korano) apreiškimas yra iš Allaho, Visa Galingiausiojo, Visa Žinančiojo.
غَافِرِ ٱلذَّنۢبِ وَقَابِلِ ٱلتَّوۡبِ شَدِيدِ ٱلۡعِقَابِ ذِي ٱلطَّوۡلِۖ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَۖ إِلَيۡهِ ٱلۡمَصِيرُ ﴿٣﴾
3. Nuodėmių atleidėjo, atgailos Priėmėjo, griežtos bausmės Davėjo, (malonių) Suteikėjo. La ilaha illa huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), pas Jį paskutinis sugrįžimas.
مَا يُجَٰدِلُ فِيٓ ءَايَٰتِ ٱللَّهِ إِلَّا ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ فَلَا يَغۡرُرۡكَ تَقَلُّبُهُمۡ فِي ٱلۡبِلَٰدِ ﴿٤﴾
4. Niekas nesiginčija dėl Allaho Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų ir t. t.), tik tie, kurie netiki. Tad lai jų gebėjimas eiti šen ir ten per žemę (dėl savų tikslų) neapgauna tavęs (Muchammedai ﷺ), nes jų paskutinė pabaiga bus Pragaro Ugnyje.
كَذَّبَتۡ قَبۡلَهُمۡ قَوۡمُ نُوحٖ وَٱلۡأَحۡزَابُ مِنۢ بَعۡدِهِمۡۖ وَهَمَّتۡ كُلُّ أُمَّةِۭ بِرَسُولِهِمۡ لِيَأۡخُذُوهُۖ وَجَٰدَلُواْ بِٱلۡبَٰطِلِ لِيُدۡحِضُواْ بِهِ ٱلۡحَقَّ فَأَخَذۡتُهُمۡۖ فَكَيۡفَ كَانَ عِقَابِ ﴿٥﴾
5. Nūho (Nojaus) žmonės ir Sąjungininkai po jų neigė (savo Pasiuntinius) prieš šiuos. Ir kiekviena (netikinti) tauta kūrė sąmokslus prieš savo Pasiuntinį, kad pričiuptų jį, ir ginčijosi melagingais būdais, kad paneigtų tuo tiesą. Taigi Aš prigriebiau juos (su bausme) ir kokia (baisi) buvo Mano bausmė.
وَكَذَٰلِكَ حَقَّتۡ كَلِمَتُ رَبِّكَ عَلَى ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ أَنَّهُمۡ أَصۡحَٰبُ ٱلنَّارِ ﴿٦﴾
6. Taip jūsų Viešpaties Žodis buvo pateisintas prieš tuos, kurie netikėjo, kad jie bus Ugnies gyventojai.
۞أَوَلَمۡ يَسِيرُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ فَيَنظُرُواْ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلَّذِينَ كَانُواْ مِن قَبۡلِهِمۡۚ كَانُواْ هُمۡ أَشَدَّ مِنۡهُمۡ قُوَّةٗ وَءَاثَارٗا فِي ٱلۡأَرۡضِ فَأَخَذَهُمُ ٱللَّهُ بِذُنُوبِهِمۡ وَمَا كَانَ لَهُم مِّنَ ٱللَّهِ مِن وَاقٖ ﴿٢١﴾
21. Argi jie nekeliavo žeme ir nematė, kokia buvo pabaiga tų, kurie buvo prieš juos? Jie buvo viršesni už juos galioje, ir pėdsakuose (kuriuos jie paliko) žemėje. Tačiau Allahas pričiupo juos su bausme už jų nuodėmes. Ir nieko jie neturėjo, kas apsaugotų juos nuo Allaho.
ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمۡ كَانَت تَّأۡتِيهِمۡ رُسُلُهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِ فَكَفَرُواْ فَأَخَذَهُمُ ٱللَّهُۚ إِنَّهُۥ قَوِيّٞ شَدِيدُ ٱلۡعِقَابِ ﴿٢٢﴾
22. Taip buvo todėl, kad atėjo pas juos jų Pasiuntiniai su aiškiais įkalčiais (įrodymais ir ženklais), tačiau jie (jais) netikėjo.Taigi Allahas pričiupo juos (su bausme). Iš tiesų, Jis yra Stipriausias, Žiauriausias bausmėje.
وَيَٰقَوۡمِ إِنِّيٓ أَخَافُ عَلَيۡكُمۡ يَوۡمَ ٱلتَّنَادِ ﴿٣٢﴾
32. „Ir mano žmonės, iš tiesų, aš bijau dėl jūsų Dienos, kai bus apibusis šaukimas (tarp Pragaro ir Rojaus žmonių).“
يَوۡمَ تُوَلُّونَ مُدۡبِرِينَ مَا لَكُم مِّنَ ٱللَّهِ مِنۡ عَاصِمٖۗ وَمَن يُضۡلِلِ ٱللَّهُ فَمَا لَهُۥ مِنۡ هَادٖ ﴿٣٣﴾
33. Dienos, kai jūs nusigręšite ir bėgsite, neturėdami jokio saugotojo nuo Allaho. Ir ką Allahas paklaidina, tam nėra jokio vedimo.
وَإِذۡ يَتَحَآجُّونَ فِي ٱلنَّارِ فَيَقُولُ ٱلضُّعَفَـٰٓؤُاْ لِلَّذِينَ ٱسۡتَكۡبَرُوٓاْ إِنَّا كُنَّا لَكُمۡ تَبَعٗا فَهَلۡ أَنتُم مُّغۡنُونَ عَنَّا نَصِيبٗا مِّنَ ٱلنَّارِ ﴿٤٧﴾
47. Ir kai jie ginčysis Ugnyje, silpnasis sakys tiems, kurie buvo išdidūs: „Iš tiesų, mes pasekėme jumis: ar galite tada paimti iš mūsų dalį Ugnies?“
قَالَ ٱلَّذِينَ ٱسۡتَكۡبَرُوٓاْ إِنَّا كُلّٞ فِيهَآ إِنَّ ٱللَّهَ قَدۡ حَكَمَ بَيۡنَ ٱلۡعِبَادِ ﴿٤٨﴾
48. Tie, kurie buvo išdidūs, sakys: „Mes visi (kartu) šioje (Ugnyje). Iš tiesų, Allahas nuteisė (Savo) vergus.“
وَقَالَ ٱلَّذِينَ فِي ٱلنَّارِ لِخَزَنَةِ جَهَنَّمَ ٱدۡعُواْ رَبَّكُمۡ يُخَفِّفۡ عَنَّا يَوۡمٗا مِّنَ ٱلۡعَذَابِ ﴿٤٩﴾
49. O tie Ugnyje sakys Pragaro saugotojams (angelams): „Prašykite savo Viešpaties palengvinti mums kančią dienai.“
قَالُوٓاْ أَوَلَمۡ تَكُ تَأۡتِيكُمۡ رُسُلُكُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِۖ قَالُواْ بَلَىٰۚ قَالُواْ فَٱدۡعُواْۗ وَمَا دُعَـٰٓؤُاْ ٱلۡكَٰفِرِينَ إِلَّا فِي ضَلَٰلٍ ﴿٥٠﴾
50. Jie sakys: „Argi neatėjo pas jus jūsų Pasiuntiniai su (aiškiais) įkalčiais (ir ženklais)?“ Jie sakys: „Taip.“ Jie atsakys: „Tada šaukitės (kaip jums patinka). Ir netikinčiųjų maldavimas yra niekas kitas, kaip bergždžias (nes jis nebus Allaho atsakytas).“
إِنَّا لَنَنصُرُ رُسُلَنَا وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَيَوۡمَ يَقُومُ ٱلۡأَشۡهَٰدُ ﴿٥١﴾
51. Iš tiesų, Mes tikrai padarysime pergalingais Savo Pasiuntinius ir tuos, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) šio pasaulio gyvenime ir Dieną, kai liudytojai išsirikiuos (t. y. Prikėlimo Dieną).
يَوۡمَ لَا يَنفَعُ ٱلظَّـٰلِمِينَ مَعۡذِرَتُهُمۡۖ وَلَهُمُ ٱللَّعۡنَةُ وَلَهُمۡ سُوٓءُ ٱلدَّارِ ﴿٥٢﴾
52. Dieną, kai jų pasiteisinimai neturės jokios naudos Al-Zalimūn (daugiadieviams, bloga darantiesiems ir netikintiesiems Allaho Vienumą). Jų bus prakeiksmas, ir jų bus bloga buveinė (t. y. skausminga kančia Pragaro Ugnyje).
أَلَمۡ تَرَ إِلَى ٱلَّذِينَ يُجَٰدِلُونَ فِيٓ ءَايَٰتِ ٱللَّهِ أَنَّىٰ يُصۡرَفُونَ ﴿٦٩﴾
69. Argi nematote tų, kurie ginčijasi dėl Allaho Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų ir t. t.)? Kaip jie nusigręžia [nuo tiesos (t. y. islamiškojo monoteizmo) į melą (t. y. daugiadievystę)]?
ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِٱلۡكِتَٰبِ وَبِمَآ أَرۡسَلۡنَا بِهِۦ رُسُلَنَاۖ فَسَوۡفَ يَعۡلَمُونَ ﴿٧٠﴾
70. Tie, kurie neigia Knygą (šį Koraną) ir tai, su kuo Mes siuntėme Savo Pasiuntinius (t. y. negarbinti nieko tik Allahą Vienintelį nuoširdžiai ir atmesti visas netikras dievybes ir pripažinti prikėlimą po mirties dėl atsiskaitymo). Jie sužinos (kai bus įmesti į Pragaro Ugnį).
إِذِ ٱلۡأَغۡلَٰلُ فِيٓ أَعۡنَٰقِهِمۡ وَٱلسَّلَٰسِلُ يُسۡحَبُونَ ﴿٧١﴾
71. Kai geležinės apykaklės bus uždėtos aplink jų kaklus, ir grandinės, jie bus atitempti
فِي ٱلۡحَمِيمِ ثُمَّ فِي ٱلنَّارِ يُسۡجَرُونَ ﴿٧٢﴾
72. į verdantį vandenį, tada jie bus sudeginti Ugnyje.
ثُمَّ قِيلَ لَهُمۡ أَيۡنَ مَا كُنتُمۡ تُشۡرِكُونَ ﴿٧٣﴾
73. Tada jiems bus tarta: „Kur yra (visi) tie, kuriuos jūs priskirdavote garbinime partneriais
مِن دُونِ ٱللَّهِۖ قَالُواْ ضَلُّواْ عَنَّا بَل لَّمۡ نَكُن نَّدۡعُواْ مِن قَبۡلُ شَيۡـٔٗاۚ كَذَٰلِكَ يُضِلُّ ٱللَّهُ ٱلۡكَٰفِرِينَ ﴿٧٤﴾
74. Allahui?“ Jie sakys: „Jie pranyko nuo mūsų. Ne, mes nesišaukėme (negarbinome) nieko prieš tai.“ Taip Allahas paklaidina netikinčiuosius.
ذَٰلِكُم بِمَا كُنتُمۡ تَفۡرَحُونَ فِي ٱلۡأَرۡضِ بِغَيۡرِ ٱلۡحَقِّ وَبِمَا كُنتُمۡ تَمۡرَحُونَ ﴿٧٥﴾
75. Taip yra todėl, kad jūs džiūgavote žemėje be teisės (garbindami kitus vietoj Allaho ir darydami nusikaltimus), ir kad jūs nepaprastai džiaugėtės (savo klaidoje).
ٱدۡخُلُوٓاْ أَبۡوَٰبَ جَهَنَّمَ خَٰلِدِينَ فِيهَاۖ فَبِئۡسَ مَثۡوَى ٱلۡمُتَكَبِّرِينَ ﴿٧٦﴾
76. Ženkite pro Pragaro vartus gyventi tenais: ir (tikrai) kokia bloga buveinė išdidiems.
أَفَلَمۡ يَسِيرُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ فَيَنظُرُواْ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِهِمۡۚ كَانُوٓاْ أَكۡثَرَ مِنۡهُمۡ وَأَشَدَّ قُوَّةٗ وَءَاثَارٗا فِي ٱلۡأَرۡضِ فَمَآ أَغۡنَىٰ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ ﴿٨٢﴾
82. Argi jie nekeliavo žeme ir nematė, kokia pabaiga buvo tų, anksčiau jų? Jų buvo daugiau nei jų ir galingesnių jėga, ir pėdsakais (kuriuos jie paliko po savęs) žemėje. Tačiau vis tiek viskas, ką jie įgydavo, jiems nedavė naudos.
فَلَمَّا جَآءَتۡهُمۡ رُسُلُهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِ فَرِحُواْ بِمَا عِندَهُم مِّنَ ٱلۡعِلۡمِ وَحَاقَ بِهِم مَّا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ ﴿٨٣﴾
83. Tada, kai jų Pasiuntiniai atėjo pas juos su aiškiais įrodymais, jie buvo laimingi (ir išdidūs) dėl to, ką jie turėjo iš žinių (apie žemiškuosius dalykus). Ir tai, iš ko jie šaipydavosi, apsupo juos (t. y. bausmė).
فَلَمَّا رَأَوۡاْ بَأۡسَنَا قَالُوٓاْ ءَامَنَّا بِٱللَّهِ وَحۡدَهُۥ وَكَفَرۡنَا بِمَا كُنَّا بِهِۦ مُشۡرِكِينَ ﴿٨٤﴾
84. Taigi kai jie pamatė Mūsų bausmę, tarė: „Mes tikime Allahą Vienintelį ir atmetame (visus), ką priskirdavome Jam (Jo) partneriais.
فَلَمۡ يَكُ يَنفَعُهُمۡ إِيمَٰنُهُمۡ لَمَّا رَأَوۡاْ بَأۡسَنَاۖ سُنَّتَ ٱللَّهِ ٱلَّتِي قَدۡ خَلَتۡ فِي عِبَادِهِۦۖ وَخَسِرَ هُنَالِكَ ٱلۡكَٰفِرُونَ ﴿٨٥﴾
85. Tada jų Tikėjimas (islamiškąjį monoteizmą) negalėjo duoti jiems naudos, kai jie pamatė Savo bausmę. (Toks) buvo Allaho būdas elgtis su Savo vergais. Ir taip netikintieji visiškai pralaimėjo (kai Mūsų Kančia apėmė juos).
فَأَمَّا عَادٞ فَٱسۡتَكۡبَرُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ بِغَيۡرِ ٱلۡحَقِّ وَقَالُواْ مَنۡ أَشَدُّ مِنَّا قُوَّةًۖ أَوَلَمۡ يَرَوۡاْ أَنَّ ٱللَّهَ ٱلَّذِي خَلَقَهُمۡ هُوَ أَشَدُّ مِنۡهُمۡ قُوَّةٗۖ وَكَانُواْ بِـَٔايَٰتِنَا يَجۡحَدُونَ ﴿١٥﴾
15. O Ad, jie buvo išdidūs žemėje, neturėdami tam teisės, ir jie sakė: „Kas yra galingesnis nei mes galioje?“ Argi jie nemato, kad Allahas, Kuris sukūrė juos, buvo galingesnis galioje nei jie. Ir jie neigdavo Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, apreiškimus ir t. t.)