quranm◉

Hizb 60

Range
from 90:1 to 114:6
Surahs covered
Vertimas
213 Vertimas

◉

90:1

لَآ أُقۡسِمُ بِهَٰذَا ٱلۡبَلَدِ ﴿1﴾

1. Aš prisiekiu šiuo miestu (t. y. Mekka).

90:2

وَأَنتَ حِلُّۢ بِهَٰذَا ٱلۡبَلَدِ ﴿2﴾

2. Ir tu (Muchammedai ﷺ ) esi laisvas (nuo nuodėmės ir bausti islamo priešus Pergalės dieną) šiame mieste (Mekkoje).

90:3

وَوَالِدٖ وَمَا وَلَدَ ﴿3﴾

3. Ir (prisiekiu) gimdytoju (t. y. Adamu (Adomu) bei tuo, kas (jam) gimė (t. y. jo palikuonimis).

90:4

لَقَدۡ خَلَقۡنَا ٱلۡإِنسَٰنَ فِي كَبَدٍ ﴿4﴾

4. Mes tikrai sukūrėme žmogų sunkumams.

90:5

أَيَحۡسَبُ أَن لَّن يَقۡدِرَ عَلَيۡهِ أَحَدٞ ﴿5﴾

5. Ar jis mano, kad niekada niekas nenugalės jo?

90:6

يَقُولُ أَهۡلَكۡتُ مَالٗا لُّبَدًا ﴿6﴾

6. Jis sako: „Aš gausiai švaisčiau turtą.“

90:7

أَيَحۡسَبُ أَن لَّمۡ يَرَهُۥٓ أَحَدٌ ﴿7﴾

7. Ar jis mano, kad niekas jo nematė?

90:8

أَلَمۡ نَجۡعَل لَّهُۥ عَيۡنَيۡنِ ﴿8﴾

8. Argi Mes nepadarėme jam dviejų akių?

90:9

وَلِسَانٗا وَشَفَتَيۡنِ ﴿9﴾

9. Ir liežuvio bei dviejų lūpų?

90:10

وَهَدَيۡنَٰهُ ٱلنَّجۡدَيۡنِ ﴿10﴾

10. Ir parodėme jam du kelius (gerą ir blogą)?

90:11

فَلَا ٱقۡتَحَمَ ٱلۡعَقَبَةَ ﴿11﴾

11. Tačiau jis neprasiveržė pro sunkų kelią (t. y. kelią, kuris ves į gėrį ir sėkmę).

90:12

وَمَآ أَدۡرَىٰكَ مَا ٱلۡعَقَبَةُ ﴿12﴾

12. Ir kas tau paaiškins, kas yra (prasiveržimas pro) sunkus kelias?

90:13

فَكُّ رَقَبَةٍ ﴿13﴾

13. Tai yra vergo išlaisvinimas

90:14

أَوۡ إِطۡعَٰمٞ فِي يَوۡمٖ ذِي مَسۡغَبَةٖ ﴿14﴾

14. arba pamaitinimas sunkaus bado dieną

90:15

يَتِيمٗا ذَا مَقۡرَبَةٍ ﴿15﴾

15. giminingo ryšio našlaitį

90:16

أَوۡ مِسۡكِينٗا ذَا مَتۡرَبَةٖ ﴿16﴾

16. arba Al-Miskin (nepasiturintįjį) esantį skurde.

90:17

ثُمَّ كَانَ مِنَ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَتَوَاصَوۡاْ بِٱلصَّبۡرِ وَتَوَاصَوۡاْ بِٱلۡمَرۡحَمَةِ ﴿17﴾

17. Ir tada bus tarp tų, kurie patikėjo (islamo monoteizmą) ir patarė vienas kitam ištvermingumą ir kantrybę, ir patarė vienas kitam užuojautą ir gailiaširdingumą.

90:18

أُوْلَـٰٓئِكَ أَصۡحَٰبُ ٱلۡمَيۡمَنَةِ ﴿18﴾

18. Tie yra dešiniosios kompanjonai (t. y. Rojaus gyventojai).

90:19

وَٱلَّذِينَ كَفَرُواْ بِـَٔايَٰتِنَا هُمۡ أَصۡحَٰبُ ٱلۡمَشۡـَٔمَةِ ﴿19﴾

19. Tačiau tie, kurie nepatikėjo Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) – tai yra kairiosios kompanjonai (Pragaro gyventojai).

90:20

عَلَيۡهِمۡ نَارٞ مُّؤۡصَدَةُۢ ﴿20﴾

20. Virš jų bus užverta ugnis (t. y. jie bus apgaubti ugnies be jokio tarpelio ar lango ar angos).

91:1

وَٱلشَّمۡسِ وَضُحَىٰهَا ﴿1﴾

1. (Prisiekiu) saule ir jos spindėjimu,

91:2

وَٱلۡقَمَرِ إِذَا تَلَىٰهَا ﴿2﴾

2. ir (prisiekiu) mėnuliu, kai jis seka ją (saulę),

91:3

وَٱلنَّهَارِ إِذَا جَلَّىٰهَا ﴿3﴾

3. ir (prisiekiu) diena, kai ji atskleidžia ją (žemę arba saulę),

91:4

وَٱلَّيۡلِ إِذَا يَغۡشَىٰهَا ﴿4﴾

4. ir (prisiekiu) naktimi, kai ji uždengia (t. y. paslepia) ją (žemę arba saulę),

91:5

وَٱلسَّمَآءِ وَمَا بَنَىٰهَا ﴿5﴾

5. ir (prisiekiu) dangumi bei Tuo, Kuris jį pastatė,

91:6

وَٱلۡأَرۡضِ وَمَا طَحَىٰهَا ﴿6﴾

6. ir (prisiekiu) žeme bei Tuo, Kuris ją išskleidė,

91:7

وَنَفۡسٖ وَمَا سَوَّىٰهَا ﴿7﴾

7. ir (prisiekiu) Nafs (Adamu (Adomu) arba žmogumi arba siela) bei Tuo, Kuris ją suderino

91:8

فَأَلۡهَمَهَا فُجُورَهَا وَتَقۡوَىٰهَا ﴿8﴾

8. ir įkvėpė jai (gebėjimą atskirti) jos nedorumą ir jos teisingumą.

91:9

قَدۡ أَفۡلَحَ مَن زَكَّىٰهَا ﴿9﴾

9. Sėkmingas tas, kuris apvalo ją (t. y. laikosi ir atlieka viską, ką Allahas įsakė, sekdamas tikrąją islamo monoteizmo religiją ir atlikdamas gerus darbus),

91:10

وَقَدۡ خَابَ مَن دَسَّىٰهَا ﴿10﴾

10. ir žlugęs tas, kuris užteršia ją (t. y. nepaklusdamas tam, ką Allahas įsakė, atmesdamas tikrąją islamo monoteizmo religiją ir sekdamas politeizmą ar darydamas visokius blogus nedorus darbus).

91:11

كَذَّبَتۡ ثَمُودُ بِطَغۡوَىٰهَآ ﴿11﴾

11. Samud neigė (savo pranašą) dėl savo nusidėjimo (atmesdami tikrąjį islamo monoteizmo tikėjimą ir sekdami politeizmą ir atlikdami visokias nuodėmes).

91:12

إِذِ ٱنۢبَعَثَ أَشۡقَىٰهَا ﴿12﴾

12. Kai pats blogiausias iš jų buvo pasiųstas (nužudyti kupranugarę)

91:13

فَقَالَ لَهُمۡ رَسُولُ ٱللَّهِ نَاقَةَ ٱللَّهِ وَسُقۡيَٰهَا ﴿13﴾

13. ir Allaho pasiuntinys (t. y. Salihas) sakė jiems: „(Nekenkite) Allaho kupranugarei ir (nesulaikykite jos nuo) jos gėrimo.“

91:14

فَكَذَّبُوهُ فَعَقَرُوهَا فَدَمۡدَمَ عَلَيۡهِمۡ رَبُّهُم بِذَنۢبِهِمۡ فَسَوَّىٰهَا ﴿14﴾

14. Tačiau jie atstūmė jį ir papjovė ją. Tad jų Viešpats sunaikino juos už jų nuodėmę ir padarė tai vienodai (jiems visiems t. y. visų klasių žmonėm, turtingiem ir vargšam, silpniem ir stirpiem ir t. t.).

91:15

وَلَا يَخَافُ عُقۡبَٰهَا ﴿15﴾

15. Ir Jis nebijo to pasekmių.

92:1

وَٱلَّيۡلِ إِذَا يَغۡشَىٰ ﴿1﴾

1. (Prisiekiu) naktimi, kai ji uždengia,

92:2

وَٱلنَّهَارِ إِذَا تَجَلَّىٰ ﴿2﴾

2. ir (prisiekiu) diena, kai ji pasirodo,

92:3

وَمَا خَلَقَ ٱلذَّكَرَ وَٱلۡأُنثَىٰٓ ﴿3﴾

3. ir (prisiekiu) Tuo, Kuris sukūrė vyrą ir moterį.

92:4

إِنَّ سَعۡيَكُمۡ لَشَتَّىٰ ﴿4﴾

4. Iš tiesų, jūsų pastangos yra skirtingos (tikslais ir priežastimis).

92:5

فَأَمَّا مَنۡ أَعۡطَىٰ وَٱتَّقَىٰ ﴿5﴾

5. Tam, kuris duoda (labdarą) ir bijo Allaho,

92:6

وَصَدَّقَ بِٱلۡحُسۡنَىٰ ﴿6﴾

6. ir tiki Al-Husna. [1]

92:7

فَسَنُيَسِّرُهُۥ لِلۡيُسۡرَىٰ ﴿7﴾

7. Mes palengvinsime jam link lengvumo.

92:8

وَأَمَّا مَنۢ بَخِلَ وَٱسۡتَغۡنَىٰ ﴿8﴾

8. Tačiau tam, kuris sulaiko ir mano, kad jam nieko nereikia,

92:9

وَكَذَّبَ بِٱلۡحُسۡنَىٰ ﴿9﴾

9. ir neigia geriausią (atlygį),

92:10

فَسَنُيَسِّرُهُۥ لِلۡعُسۡرَىٰ ﴿10﴾

10. Mes palengvinsime jam link sunkumo.

92:11

وَمَا يُغۡنِي عَنۡهُ مَالُهُۥٓ إِذَا تَرَدَّىٰٓ ﴿11﴾

11. Ir kuo padės jam jo turtas, kai jis kris (sunaikinime)?

92:12

إِنَّ عَلَيۡنَا لَلۡهُدَىٰ ﴿12﴾

12. Iš tiesų, (priklausantis) Mums yra vedimas

92:13

وَإِنَّ لَنَا لَلۡأٓخِرَةَ وَٱلۡأُولَىٰ ﴿13﴾

13. Ir iš tiesų, Mums priklauso Amžinybė ir pirmasis (gyvenimas).

92:14

فَأَنذَرۡتُكُمۡ نَارٗا تَلَظَّىٰ ﴿14﴾

14. Taigi aš įspėjau jus apie Ugnį, kuri liepsnoja.

92:15

لَا يَصۡلَىٰهَآ إِلَّا ٱلۡأَشۡقَى ﴿15﴾

15. Niekas (kitas neįžengs ir) nedegs tenais, išskyrus patį blogiausią,

92:16

ٱلَّذِي كَذَّبَ وَتَوَلَّىٰ ﴿16﴾

16. kuris neigė ir nusigręžė.

92:17

وَسَيُجَنَّبُهَا ٱلۡأَتۡقَى ﴿17﴾

17. Tačiau išvengs jos Al-Mutakūn (teisingasis (žr. ają 2:2)),

92:18

ٱلَّذِي يُؤۡتِي مَالَهُۥ يَتَزَكَّىٰ ﴿18﴾

18. (tas), kuris duoda (iš) savo turto, kad apvalytų save,

92:19

وَمَا لِأَحَدٍ عِندَهُۥ مِن نِّعۡمَةٖ تُجۡزَىٰٓ ﴿19﴾

19. ir (duoda) ne kam nors (kad tas padarytų jam) paslaugą, atsilygindamas,

92:20

إِلَّا ٱبۡتِغَآءَ وَجۡهِ رَبِّهِ ٱلۡأَعۡلَىٰ ﴿20﴾

20. tačiau tik siekdamas savo Viešpaties, Aukščiausiojo, Veido.

92:21

وَلَسَوۡفَ يَرۡضَىٰ ﴿21﴾

21. Ir jis bus patenkintas (kai įžengs į Rojų).

93:1

وَٱلضُّحَىٰ ﴿1﴾

1. (Prisiekiu) ryto švytėjimu

93:2

وَٱلَّيۡلِ إِذَا سَجَىٰ ﴿2﴾

2. ir (prisiekiu) naktimi, kai ji aptemdo.

93:3

مَا وَدَّعَكَ رَبُّكَ وَمَا قَلَىٰ ﴿3﴾

3. Tavo Viešpats neatsižadėjo tavęs (Muchammedai ﷺ ), nei Jis neapkenčia (tavęs).

93:4

وَلَلۡأٓخِرَةُ خَيۡرٞ لَّكَ مِنَ ٱلۡأُولَىٰ ﴿4﴾

4. Ir Amžinybė geriau tau nei pirmasis (gyvenimas).

93:5

وَلَسَوۡفَ يُعۡطِيكَ رَبُّكَ فَتَرۡضَىٰٓ ﴿5﴾

5. Ir tavo Viešpats tau suteiks, ir tu būsi patenkintas.

93:6

أَلَمۡ يَجِدۡكَ يَتِيمٗا فَـَٔاوَىٰ ﴿6﴾

6. Argi Jis nerado tavęs (o Muchammedai ﷺ ) našlaičio – ir suteikė (tau) prieglobstį?

93:7

وَوَجَدَكَ ضَآلّٗا فَهَدَىٰ ﴿7﴾

7. Ir Jis rado tave nežinantį (apie Koraną, jo įstatymus ir pranašavimą) - ir išvedė (tave)?

93:8

وَوَجَدَكَ عَآئِلٗا فَأَغۡنَىٰ ﴿8﴾

8. Ir Jis rado tave vargšą – ir padarė (tave) nepriklausomą?

93:9

فَأَمَّا ٱلۡيَتِيمَ فَلَا تَقۡهَرۡ ﴿9﴾

9. Tad (kalbant) apie našlaitį, neenk (jo),

93:10

وَأَمَّا ٱلسَّآئِلَ فَلَا تَنۡهَرۡ ﴿10﴾

10. o (kalbant) apie prašytoją, neatstumk (jo),

93:11

وَأَمَّا بِنِعۡمَةِ رَبِّكَ فَحَدِّثۡ ﴿11﴾

11. tačiau (kalbant) apie tavo Viešpaties Malonę, pranešk (apie ją).

94:1

أَلَمۡ نَشۡرَحۡ لَكَ صَدۡرَكَ ﴿1﴾

1. Argi Mes neišplėtėme tau (Muchammedai ﷺ ) tavo krūtinės?

94:2

وَوَضَعۡنَا عَنكَ وِزۡرَكَ ﴿2﴾

2. Ir Mes nuėmėme nuo tavęs tavo naštą,

94:3

ٱلَّذِيٓ أَنقَضَ ظَهۡرَكَ ﴿3﴾

3. kuri slėgė tavo nugarą,

94:4

وَرَفَعۡنَا لَكَ ذِكۡرَكَ ﴿4﴾

4. ir išaukštinome tau tavo reputaciją.

94:5

فَإِنَّ مَعَ ٱلۡعُسۡرِ يُسۡرًا ﴿5﴾

5. Juk iš tiesų, su sunkumu (bus) lengvumas (t. y. palengvėjiimas).

94:6

إِنَّ مَعَ ٱلۡعُسۡرِ يُسۡرٗا ﴿6﴾

6. Iš tiesų, su sunkumu (bus) lengvumas.

94:7

فَإِذَا فَرَغۡتَ فَٱنصَبۡ ﴿7﴾

7. Tad, kai tu pabaigsi (savo pareigas), tada stok (garbinimui)

94:8

وَإِلَىٰ رَبِّكَ فَٱرۡغَب ﴿8﴾

8. ir į savo Viešpatį nukreipk (savo) troškimą (visus savo) norus ir viltis.

95:1

وَٱلتِّينِ وَٱلزَّيۡتُونِ ﴿1﴾

1. (Prisiekiu) figa ir alyvuoge,

95:2

وَطُورِ سِينِينَ ﴿2﴾

2. ir (prisiekiu) Sinajaus kalnu,

95:3

وَهَٰذَا ٱلۡبَلَدِ ٱلۡأَمِينِ ﴿3﴾

3. ir (prisiekiu) šiuo saugiu miestu (t. y. Mekka).

95:4

لَقَدۡ خَلَقۡنَا ٱلۡإِنسَٰنَ فِيٓ أَحۡسَنِ تَقۡوِيمٖ ﴿4﴾

4. Mes tikrai sukūrėme žmogų geriausios formos.

95:5

ثُمَّ رَدَدۡنَٰهُ أَسۡفَلَ سَٰفِلِينَ ﴿5﴾

5. Tada Mes grąžiname jį į žemiausią iš žemiausių,

95:6

إِلَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّـٰلِحَٰتِ فَلَهُمۡ أَجۡرٌ غَيۡرُ مَمۡنُونٖ ﴿6﴾

6. išskyrus tuos, kurie tiki (islamo monoteizmą) ir daro teisingus darbus, nes jie turės nenutrūkstamą atlygį (Rojų).

95:7

فَمَا يُكَذِّبُكَ بَعۡدُ بِٱلدِّينِ ﴿7﴾

7. Tad kas vis dar po šito verčia tave neigti Atsiskaitymą?

95:8

أَلَيۡسَ ٱللَّهُ بِأَحۡكَمِ ٱلۡحَٰكِمِينَ ﴿8﴾

8. Argi ne Allahas yra teisingiausias iš teisėjų?

96:1

ٱقۡرَأۡ بِٱسۡمِ رَبِّكَ ٱلَّذِي خَلَقَ ﴿1﴾

1. Recituok! Vardan Viešpaties, Kuris sukūrė, –

96:2

خَلَقَ ٱلۡإِنسَٰنَ مِنۡ عَلَقٍ ﴿2﴾

2. sukūrė žmogų iš prikibusios medžiagos - kraujo krešulėlio.

96:3

ٱقۡرَأۡ وَرَبُّكَ ٱلۡأَكۡرَمُ ﴿3﴾

3. Recituok! Ir tavo Viešpats yra Dosniausiasis,

96:4

ٱلَّذِي عَلَّمَ بِٱلۡقَلَمِ ﴿4﴾

4. Kuris išmokė rašikliu –

96:5

عَلَّمَ ٱلۡإِنسَٰنَ مَا لَمۡ يَعۡلَمۡ ﴿5﴾

5. išmokė žmogų tai, ko jis nežinojo.

96:6

كَلَّآ إِنَّ ٱلۡإِنسَٰنَ لَيَطۡغَىٰٓ ﴿6﴾

6. Ne, (tačiau) iš tiesų, žmogus nusideda,

96:7

أَن رَّءَاهُ ٱسۡتَغۡنَىٰٓ ﴿7﴾

7. nes jis laiko save nepriklausomu (savarankišku).

96:8

إِنَّ إِلَىٰ رَبِّكَ ٱلرُّجۡعَىٰٓ ﴿8﴾

8. Iš tiesų, pas tavo Viešpatį yra sugrįžimas.

96:9

أَرَءَيۡتَ ٱلَّذِي يَنۡهَىٰ ﴿9﴾

9. Ar matei (o Muchammedai ﷺ ) tą, kuris trukdo (t. y. Abu Džahl)

96:10

عَبۡدًا إِذَا صَلَّىٰٓ ﴿10﴾

10. tarnui, kai šis meldžiasi?

96:11

أَرَءَيۡتَ إِن كَانَ عَلَى ٱلۡهُدَىٰٓ ﴿11﴾

11. Ar manai, jog jis yra teisingai vedamas

96:12

أَوۡ أَمَرَ بِٱلتَّقۡوَىٰٓ ﴿12﴾

12. arba įsako teisingumą?

96:13

أَرَءَيۡتَ إِن كَذَّبَ وَتَوَلَّىٰٓ ﴿13﴾

13. Ar manai, jei jis (Abu Džahl) neigia (tiesą t. y. Koraną) ir nusigręžia,

96:14

أَلَمۡ يَعۡلَم بِأَنَّ ٱللَّهَ يَرَىٰ ﴿14﴾

14. argi jis nežino, kad Allahas mato (ką jis daro)?

96:15

كَلَّا لَئِن لَّمۡ يَنتَهِ لَنَسۡفَعَۢا بِٱلنَّاصِيَةِ ﴿15﴾

15. Ne, jei jis nesiliaus, Mes tikrai vilksime jį už kuokšto (ant kaktos),

96:16

نَاصِيَةٖ كَٰذِبَةٍ خَاطِئَةٖ ﴿16﴾

16. melagingo, nuodėmingo kuokšto.

96:17

فَلۡيَدۡعُ نَادِيَهُۥ ﴿17﴾

17. Tada lai jis kviečiasi savo sąjungininkus,

96:18

سَنَدۡعُ ٱلزَّبَانِيَةَ ﴿18﴾

18. Mes pakviesime Pragaro angelus.

96:19

كَلَّا لَا تُطِعۡهُ وَٱسۡجُدۡۤ وَٱقۡتَرِب۩ ﴿19﴾

19. Ne (o Muchammedai ﷺ ), nepaklusk jam (Abu Džahl)! Tačiau sukniubk ir priartėk (prie Allaho).

97:1

إِنَّآ أَنزَلۡنَٰهُ فِي لَيۡلَةِ ٱلۡقَدۡرِ ﴿1﴾

1. Iš tiesų, Mes nuleidome jį (t. y. Koraną) Al-Kadr (Lemties naktį). [1]

97:2

وَمَآ أَدۡرَىٰكَ مَا لَيۡلَةُ ٱلۡقَدۡرِ ﴿2﴾

2. Ir kas tau paaiškins, kas yra Al-Kadr (Lemties) Naktis?

97:3

لَيۡلَةُ ٱلۡقَدۡرِ خَيۡرٞ مِّنۡ أَلۡفِ شَهۡرٖ ﴿3﴾

3. Al-Kadr (Lemties) Naktis (garbinti Allahą tą naktį yra geriau nei garbinti Jį tūksantį mėnesių t. y. 83 metus ir 4 mėnesius) yra geriau nei tūkstantis mėnesių.

97:4

تَنَزَّلُ ٱلۡمَلَـٰٓئِكَةُ وَٱلرُّوحُ فِيهَا بِإِذۡنِ رَبِّهِم مِّن كُلِّ أَمۡرٖ ﴿4﴾

4. Angelai ir Dvasia (t. y. Džibrilis (Gabrielius)) jos metu nusileidžia savo Viešpaties leidimu dėl kiekvieno reikalo.

97:5

سَلَٰمٌ هِيَ حَتَّىٰ مَطۡلَعِ ٱلۡفَجۡرِ ﴿5﴾

5. Ji - taika (ir Gėris iš Allaho Jo tikintiems tarnams) iki aušros išbrėškimo.

98:1

لَمۡ يَكُنِ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ مِنۡ أَهۡلِ ٱلۡكِتَٰبِ وَٱلۡمُشۡرِكِينَ مُنفَكِّينَ حَتَّىٰ تَأۡتِيَهُمُ ٱلۡبَيِّنَةُ ﴿1﴾

1. Nepatikėjusieji iš Rašto Žmonių (judėjų ir krikščionių) ir Al-Mušrikūn (politeistų, pagonių, stabmeldžių ir netikinčių Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ ) tarpo, neatsiskyrė (nuo klaidingo tikėjimo) tol, kol atėjo pas juos akivaizdus įrodymas –

98:2

رَسُولٞ مِّنَ ٱللَّهِ يَتۡلُواْ صُحُفٗا مُّطَهَّرَةٗ ﴿2﴾

2. Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ ) nuo Allaho, recituojantis (Koraną) ištyrintus nuo Al-Batil (melo) raštus,

98:3

فِيهَا كُتُبٞ قَيِّمَةٞ ﴿3﴾

3. kuriuose yra teisingi užrašai (t. y. taisyklės ir įstatymai).

98:4

وَمَا تَفَرَّقَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ إِلَّا مِنۢ بَعۡدِ مَا جَآءَتۡهُمُ ٱلۡبَيِّنَةُ ﴿4﴾

4. Nei tie, kuriems buvo duotas Raštas (judėjai ir krikščionys), susikaldė iki tol, kol atėjo pas juos akivaizdus įrodymas (t. y. Pranašas Muchammedas ﷺ ir viskas kas jam buvo apreikšta),

98:5

وَمَآ أُمِرُوٓاْ إِلَّا لِيَعۡبُدُواْ ٱللَّهَ مُخۡلِصِينَ لَهُ ٱلدِّينَ حُنَفَآءَ وَيُقِيمُواْ ٱلصَّلَوٰةَ وَيُؤۡتُواْ ٱلزَّكَوٰةَۚ وَذَٰلِكَ دِينُ ٱلۡقَيِّمَةِ ﴿5﴾

5. Ir jiems nebuvo įsakyta nieko kito, tik garbinti Allahą, (būnant) nuoširdžiais Jam religijoje, linkusiais į tiesą, ir atlikti maldą, ir duoti zakat. Ir tai yra teisinga religija.

98:6

إِنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ مِنۡ أَهۡلِ ٱلۡكِتَٰبِ وَٱلۡمُشۡرِكِينَ فِي نَارِ جَهَنَّمَ خَٰلِدِينَ فِيهَآۚ أُوْلَـٰٓئِكَ هُمۡ شَرُّ ٱلۡبَرِيَّةِ ﴿6﴾

6. Iš tiesų, nepatikėjusieji (islamo religiją, Koraną ir Pranašą Muchammedą) iš Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) ir daugiadievių (Al-Mušrikūn) tarpo bus Pragaro Ugnyje, gyvendami tenais amžinai. Jie yra blogiausi iš kūrinių.

98:7

إِنَّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّـٰلِحَٰتِ أُوْلَـٰٓئِكَ هُمۡ خَيۡرُ ٱلۡبَرِيَّةِ ﴿7﴾

7. Iš tiesų, tie, kurie patikėjo (Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ , įskaitant visas prievoles įsakytas islamo) ir darė teisingus darbus, – jie yra geriausi iš kūrinių.

98:8

جَزَآؤُهُمۡ عِندَ رَبِّهِمۡ جَنَّـٰتُ عَدۡنٖ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهَا ٱلۡأَنۡهَٰرُ خَٰلِدِينَ فِيهَآ أَبَدٗاۖ رَّضِيَ ٱللَّهُ عَنۡهُمۡ وَرَضُواْ عَنۡهُۚ ذَٰلِكَ لِمَنۡ خَشِيَ رَبَّهُۥ ﴿8﴾

8. Jų atlygis pas jų Viešpatį bus amžinojo gyvenimo Sodai (Adn (Edeno) Rojus), po kuriais teka upės. Tenais jie gyvens amžinai. Allahas bus patenkintas jais ir jie bus patenkinti Juo. Tai – tam, kuris bijojo savo Viešpaties.

99:1

إِذَا زُلۡزِلَتِ ٱلۡأَرۡضُ زِلۡزَالَهَا ﴿1﴾

1. Kai žemė bus sudrebinta savo (paskutiniu) žemės drebėjimu

99:2

وَأَخۡرَجَتِ ٱلۡأَرۡضُ أَثۡقَالَهَا ﴿2﴾

2. ir žemė išmes savo naštą,

99:3

وَقَالَ ٱلۡإِنسَٰنُ مَا لَهَا ﴿3﴾

3. ir žmogus sakys: „Kas (blogo) jai?“

99:4

يَوۡمَئِذٖ تُحَدِّثُ أَخۡبَارَهَا ﴿4﴾

4. Tą Dieną ji praneš savo naujienas (apie tai kas nutiko joje gero ir blogo),

99:5

بِأَنَّ رَبَّكَ أَوۡحَىٰ لَهَا ﴿5﴾

5. nes tavo Viešpats įkvėpė (t. y. įsakė) ją.

99:6

يَوۡمَئِذٖ يَصۡدُرُ ٱلنَّاسُ أَشۡتَاتٗا لِّيُرَوۡاْ أَعۡمَٰلَهُمۡ ﴿6﴾

6. Tą Dieną žmonės išeis suskirstyti (į rūšis), kad jiems būtų parodytas jų veiksmų (rezultatas).

99:7

فَمَن يَعۡمَلۡ مِثۡقَالَ ذَرَّةٍ خَيۡرٗا يَرَهُۥ ﴿7﴾

7. Tad, kas darė mažos skruzdės svorio gėrį, pamatys tai,

99:8

وَمَن يَعۡمَلۡ مِثۡقَالَ ذَرَّةٖ شَرّٗا يَرَهُۥ ﴿8﴾

8. ir kas darė mažos skruzdės svorio blogį – pamatys tai.

100:1

وَٱلۡعَٰدِيَٰتِ ضَبۡحٗا ﴿1﴾

1. (Prisiekiu) švokščiančiais lenktyniautojais

100:2

فَٱلۡمُورِيَٰتِ قَدۡحٗا ﴿2﴾

2. ir paleidžiančiais žiežirbas įskeliant,

100:3

فَٱلۡمُغِيرَٰتِ صُبۡحٗا ﴿3﴾

3. ir žirgais aušros metu,

100:4

فَأَثَرۡنَ بِهِۦ نَقۡعٗا ﴿4﴾

4. sukeliančiais tuo dulkių (debesis),

100:5

فَوَسَطۡنَ بِهِۦ جَمۡعًا ﴿5﴾

5. drauge taip atvykstančiais į vidurį (t. y. prasiskverbiančiais į priešų gretas netikėto puolimo metu).

100:6

إِنَّ ٱلۡإِنسَٰنَ لِرَبِّهِۦ لَكَنُودٞ ﴿6﴾

6. Iš tiesų, žmogus savo Viešpačiui yra nedėkingas,

100:7

وَإِنَّهُۥ عَلَىٰ ذَٰلِكَ لَشَهِيدٞ ﴿7﴾

7. ir iš tiesų, jis yra to liudytojas (savo kalba ir darbais),

100:8

وَإِنَّهُۥ لِحُبِّ ٱلۡخَيۡرِ لَشَدِيدٌ ﴿8﴾

8. ir iš tiesų, jis labai myli turtą.

100:9

أَفَلَا يَعۡلَمُ إِذَا بُعۡثِرَ مَا فِي ٱلۡقُبُورِ ﴿9﴾

9. Tačiau argi jis nežino, kad, kai kapų turinys bus išmestas (visa žmonija prikelta)

100:10

وَحُصِّلَ مَا فِي ٱلصُّدُورِ ﴿10﴾

10. ir tai, kas krūtinėse, bus išgauta (t. y. kai visos paslaptys bus žinomos),

100:11

إِنَّ رَبَّهُم بِهِمۡ يَوۡمَئِذٖ لَّخَبِيرُۢ ﴿11﴾

11. iš tiesų, jų Viešpats Tą Dieną (Prisikėlimo Dieną) yra (viską) apie juos Žinantis (apie jų poelgius ir atlygins jiems už juos).

101:1

ٱلۡقَارِعَةُ ﴿1﴾

1. Pribloškianti Neganda!

101:2

مَا ٱلۡقَارِعَةُ ﴿2﴾

2. Kas yra Pribloškianti Neganda?

101:3

وَمَآ أَدۡرَىٰكَ مَا ٱلۡقَارِعَةُ ﴿3﴾

3. Ir kas tau paaiškins, kas yra Pribloškianti Neganda?

101:4

يَوۡمَ يَكُونُ ٱلنَّاسُ كَٱلۡفَرَاشِ ٱلۡمَبۡثُوثِ ﴿4﴾

4. Tai Diena, kai žmonės bus kaip išvaikyti drugiai

101:5

وَتَكُونُ ٱلۡجِبَالُ كَٱلۡعِهۡنِ ٱلۡمَنفُوشِ ﴿5﴾

5. ir kalnai bus kaip iškaršta vilna.

101:6

فَأَمَّا مَن ثَقُلَتۡ مَوَٰزِينُهُۥ ﴿6﴾

6. Tada tas, kurio svarstyklės bus sunkios (gerais darbais),

101:7

فَهُوَ فِي عِيشَةٖ رَّاضِيَةٖ ﴿7﴾

7. bus maloniame gyvenime.

101:8

وَأَمَّا مَنۡ خَفَّتۡ مَوَٰزِينُهُۥ ﴿8﴾

8. Tačiau to, kurio svarstyklės bus lengvos (gerais darbais),

101:9

فَأُمُّهُۥ هَاوِيَةٞ ﴿9﴾

9. prieglobstis bus Bedugnė (t. y. Pragaro Ugnies duobė).

101:10

وَمَآ أَدۡرَىٰكَ مَا هِيَهۡ ﴿10﴾

10. Ir kas tau paaiškins, kas tai yra?

101:11

نَارٌ حَامِيَةُۢ ﴿11﴾

11. Tai – ypatingai karšta Ugnis.

102:1

أَلۡهَىٰكُمُ ٱلتَّكَاثُرُ ﴿1﴾

1. Varžymasis (žemiškųjų dalykų) kaupime atitraukia jus,

102:2

حَتَّىٰ زُرۡتُمُ ٱلۡمَقَابِرَ ﴿2﴾

2. kol aplankysite kapus (t. y. mirsite).

102:3

كَلَّا سَوۡفَ تَعۡلَمُونَ ﴿3﴾

3. Ne! Jūs greitai sužinosite!

102:4

ثُمَّ كَلَّا سَوۡفَ تَعۡلَمُونَ ﴿4﴾

4. Tad ne! Jūs greitai sužinosite!

102:5

كَلَّا لَوۡ تَعۡلَمُونَ عِلۡمَ ٱلۡيَقِينِ ﴿5﴾

5. Ne, jei tik jūs žinotumėte užtikrintu žinojimu (t. y. nebūtumėte atsitraukę nuo pasiruošimo Pomirtiniam gyvenimui)…

102:6

لَتَرَوُنَّ ٱلۡجَحِيمَ ﴿6﴾

6. Jūs tikrai pamatysite Pragarą!

102:7

ثُمَّ لَتَرَوُنَّهَا عَيۡنَ ٱلۡيَقِينِ ﴿7﴾

7. Tada jūs tikrai pamatysite tai užtikrintomis akimis!

102:8

ثُمَّ لَتُسۡـَٔلُنَّ يَوۡمَئِذٍ عَنِ ٱلنَّعِيمِ ﴿8﴾

8. Tada jūs tikrai būsite paklausti Tą Dieną apie malonumus (kuriais mėgavotės šiame gyvenime)!

103:1

وَٱلۡعَصۡرِ ﴿1﴾

1. Prisiekiu Al-Asr (laiku)!

103:2

إِنَّ ٱلۡإِنسَٰنَ لَفِي خُسۡرٍ ﴿2﴾

2. Iš tiesų, žmogus yra nuostolyje,

103:3

إِلَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّـٰلِحَٰتِ وَتَوَاصَوۡاْ بِٱلۡحَقِّ وَتَوَاصَوۡاْ بِٱلصَّبۡرِ ﴿3﴾

3. išskyrus tuos, kurie patikėjo ir darė teisingus darbus, ir patarinėjo vienas kitam dėl tiesos, ir patarinėjo vienas kitam dėl kantrybės.

104:1

وَيۡلٞ لِّكُلِّ هُمَزَةٖ لُّمَزَةٍ ﴿1﴾

1. Vargas kiekvienam niekintojui ir besityčiojančiam,

104:2

ٱلَّذِي جَمَعَ مَالٗا وَعَدَّدَهُۥ ﴿2﴾

2. kuris kaupia turtą ir (be perstojo) jį skaičiuoja!

104:3

يَحۡسَبُ أَنَّ مَالَهُۥٓ أَخۡلَدَهُۥ ﴿3﴾

3. Jis mano, kad jo turtas padarys jį nemirtingu.

104:4

كَلَّاۖ لَيُنۢبَذَنَّ فِي ٱلۡحُطَمَةِ ﴿4﴾

4. Ne! Jis tikrai bus įmestas į triuškinančią Ugnį.

104:5

وَمَآ أَدۡرَىٰكَ مَا ٱلۡحُطَمَةُ ﴿5﴾

5. Ir kas tau paaiškins, kas yra triuškinanti Ugnis?

104:6

نَارُ ٱللَّهِ ٱلۡمُوقَدَةُ ﴿6﴾

6. Tai yra (amžinai) liepsnojanti Allaho Ugnis,

104:7

ٱلَّتِي تَطَّلِعُ عَلَى ٱلۡأَفۡـِٔدَةِ ﴿7﴾

7. kylanti link širdžių.

104:8

إِنَّهَا عَلَيۡهِم مُّؤۡصَدَةٞ ﴿8﴾

8. Iš tiesų, tai (t. y. Pragaras) bus užvertas virš jų

104:9

فِي عَمَدٖ مُّمَدَّدَةِۭ ﴿9﴾

9. nusidriekusiomis kolonomis.

105:1

أَلَمۡ تَرَ كَيۡفَ فَعَلَ رَبُّكَ بِأَصۡحَٰبِ ٱلۡفِيلِ ﴿1﴾

1. Ar tu (Muchammedai ﷺ ) neapmąstei, kaip tavo Viešpats pasielgė su dramblio kompanjonais (Dramblio armija, kuri atėjo iš Jemeno, vadovaujama Abrahah Al-Ašram, norėdama sugriauti Kaabą Mekkoje).?

105:2

أَلَمۡ يَجۡعَلۡ كَيۡدَهُمۡ فِي تَضۡلِيلٖ ﴿2﴾

2. Ar Jis nepavertė jų plano paklydimu?

105:3

وَأَرۡسَلَ عَلَيۡهِمۡ طَيۡرًا أَبَابِيلَ ﴿3﴾

3. Ir Jis siuntė prieš juos paukščius pulkais,

105:4

تَرۡمِيهِم بِحِجَارَةٖ مِّن سِجِّيلٖ ﴿4﴾

4. daužančiais juos kieto molio akmenimis.

105:5

فَجَعَلَهُمۡ كَعَصۡفٖ مَّأۡكُولِۭ ﴿5﴾

5. Ir Jis pavertė juos panašiais į nuvalgytus šiaudus (kurių grūdai buvo nuvalgyti galvijų).

106:1

لِإِيلَٰفِ قُرَيۡشٍ ﴿1﴾

1. (Didelė malonė iš Allaho) dėl Kuraišų apsaugos

106:2

إِۦلَٰفِهِمۡ رِحۡلَةَ ٱلشِّتَآءِ وَٱلصَّيۡفِ ﴿2﴾

2. jų kasdienio saugumo karavanų (metu) žiemą ir vasarą, [1]

106:3

فَلۡيَعۡبُدُواْ رَبَّ هَٰذَا ٱلۡبَيۡتِ ﴿3﴾

3. lai jie garbina šio Namo (Kaabos Mekkoje) Viešpatį,

106:4

ٱلَّذِيٓ أَطۡعَمَهُم مِّن جُوعٖ وَءَامَنَهُم مِّنۡ خَوۡفِۭ ﴿4﴾

4. Kuris maitino juos, (išgelbėdamas) nuo alkio, ir apsaugojo juos, (išgelbėdamas) nuo baimės.

107:1

أَرَءَيۡتَ ٱلَّذِي يُكَذِّبُ بِٱلدِّينِ ﴿1﴾

1. Ar matei tą, kuris neigia Atsiskaitymą?

107:2

فَذَٰلِكَ ٱلَّذِي يَدُعُّ ٱلۡيَتِيمَ ﴿2﴾

2. Nes tai yra tas, kuris išveja našlaitį

107:3

وَلَا يَحُضُّ عَلَىٰ طَعَامِ ٱلۡمِسۡكِينِ ﴿3﴾

3. ir neskatina maitinti al-Miskin (vargšo).

107:4

فَوَيۡلٞ لِّلۡمُصَلِّينَ ﴿4﴾

4. Tad vargas tiems (veidmainiams), kurie atlieka Salat (meldžiasi),

107:5

ٱلَّذِينَ هُمۡ عَن صَلَاتِهِمۡ سَاهُونَ ﴿5﴾

5. (tačiau) yra nerūpestingi dėl savo Salat (maldos), [1]

107:6

ٱلَّذِينَ هُمۡ يُرَآءُونَ ﴿6﴾

6. tiems, kurie puikuojasi (savo veiksmais)

107:7

وَيَمۡنَعُونَ ٱلۡمَاعُونَ ﴿7﴾

7. ir sulaiko Al-Maun (nedidelį gerumą kaip druską, cukrų, vandenį) pagalbą.

108:1

إِنَّآ أَعۡطَيۡنَٰكَ ٱلۡكَوۡثَرَ ﴿1﴾

1. Iš tiesų, Mes suteikėme tau (Muchammedai ﷺ ) Al-Kausar (upę Rojuje),

108:2

فَصَلِّ لِرَبِّكَ وَٱنۡحَرۡ ﴿2﴾

2. tad melskis savo Viešpačiui ir atlik aukojimą (Jam Vieninteliam)!

108:3

إِنَّ شَانِئَكَ هُوَ ٱلۡأَبۡتَرُ ﴿3﴾

3. Iš tiesų, tavo (Muchammedai ﷺ ) priešas yra atskirtas (nuo visko gero šiame pasaulyje ir sekančiame).

109:1

قُلۡ يَـٰٓأَيُّهَا ٱلۡكَٰفِرُونَ ﴿1﴾

1. Sakyk (o Muchammedai ﷺ tiems Mušrikūn ir Kafirūn): „O Al-Kafirūn (netikintieji Allahą, Jo Vienumą, Jo angelus, Jo Knygas, Jo Pasiuntinus, Prisikėlimo Dieną ir Al-Kadar (Likimą))!

109:2

لَآ أَعۡبُدُ مَا تَعۡبُدُونَ ﴿2﴾

2. Aš negarbinu to, ką jūs garbinate,

109:3

وَلَآ أَنتُمۡ عَٰبِدُونَ مَآ أَعۡبُدُ ﴿3﴾

3. nei jūs esate garbintojai to, ką aš garbinu,

109:4

وَلَآ أَنَا۠ عَابِدٞ مَّا عَبَدتُّمۡ ﴿4﴾

4. nei aš būsiu garbintojas to, ką jūs garbinate,

109:5

وَلَآ أَنتُمۡ عَٰبِدُونَ مَآ أَعۡبُدُ ﴿5﴾

5. nei jūs būsite garbintojai to, ką aš garbinu.

109:6

لَكُمۡ دِينُكُمۡ وَلِيَ دِينِ ﴿6﴾

6. Jums – jūsų religija, o man – mano religija (islamo monoteizmas).”

110:1

إِذَا جَآءَ نَصۡرُ ٱللَّهِ وَٱلۡفَتۡحُ ﴿1﴾

1. Kai ateis Allaho pergalė (tau, o Muchammedai ﷺ , prieš tavo priešus) ir užkariavimas (Mekkos),

110:2

وَرَأَيۡتَ ٱلنَّاسَ يَدۡخُلُونَ فِي دِينِ ٱللَّهِ أَفۡوَاجٗا ﴿2﴾

2. ir tu pamatysi žmones, priimančius Allaho religiją miniomis,

110:3

فَسَبِّحۡ بِحَمۡدِ رَبِّكَ وَٱسۡتَغۡفِرۡهُۚ إِنَّهُۥ كَانَ تَوَّابَۢا ﴿3﴾

3. tada išaukštink (Jį), šlovindamas savo Viešpatį, ir prašyk Jo atleidimo. Iš tiesų, Jis yra labiausiai Priimantis atgailą.

111:1

تَبَّتۡ يَدَآ أَبِي لَهَبٖ وَتَبَّ ﴿1﴾

1. Lai Abu Lahab (Pranašo dėdės) rankos būna pražuvusios ir pražuvęs yra jis.

111:2

مَآ أَغۡنَىٰ عَنۡهُ مَالُهُۥ وَمَا كَسَبَ ﴿2﴾

2. Nepadės jam jo turtas ir tai, ką jis įgijo.

111:3

سَيَصۡلَىٰ نَارٗا ذَاتَ لَهَبٖ ﴿3﴾

3. Jis (įžengs ir) degs (degančios) liepsnos Ugnyje

111:4

وَٱمۡرَأَتُهُۥ حَمَّالَةَ ٱلۡحَطَبِ ﴿4﴾

4. ir jo žmona (taip pat) – malkų nešėja (Sadan medžio spyglių, kuriuos ji dėdavo ant Pranašo Muchammedo ﷺ kelio ir šmeiždavo jį).

111:5

فِي جِيدِهَا حَبۡلٞ مِّن مَّسَدِۭ ﴿5﴾

5. Aplink jos kaklą yra virvė iš (pinto) plaušto (Masad).

112:1

قُلۡ هُوَ ٱللَّهُ أَحَدٌ ﴿1﴾

1. Sakyk (o Muchammedai ﷺ ): „Jis yra Allahas, (Kuris yra) Vienas.

112:2

ٱللَّهُ ٱلصَّمَدُ ﴿2﴾

2. Allahas (As-Samad) Amžinas Prieglobstis (Allahas Sau-Pakankamas Viešpats, Kurio reikia visai kūrinijai, (nei Jis valgo nei geria)),

112:3

لَمۡ يَلِدۡ وَلَمۡ يُولَدۡ ﴿3﴾

3. nei Jis gimdo, nei yra gimęs,

112:4

وَلَمۡ يَكُن لَّهُۥ كُفُوًا أَحَدُۢ ﴿4﴾

4. nei yra Jam ko nors lygaus.“

113:1

قُلۡ أَعُوذُ بِرَبِّ ٱلۡفَلَقِ ﴿1﴾

1. Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas aušros Viešpatį

113:2

مِن شَرِّ مَا خَلَقَ ﴿2﴾

2. nuo blogio, kurį Jis sukūrė,

113:3

وَمِن شَرِّ غَاسِقٍ إِذَا وَقَبَ ﴿3﴾

3. ir nuo tamsos blogio, kai ji nusileidžia,

113:4

وَمِن شَرِّ ٱلنَّفَّـٰثَٰتِ فِي ٱلۡعُقَدِ ﴿4﴾

4. ir nuo pūtėjų į mazgus blogio (kurie praktikuoja magiją),

113:5

وَمِن شَرِّ حَاسِدٍ إِذَا حَسَدَ ﴿5﴾

5. ir nuo blogio pavyduolio, kai jis pavydi.“

114:1

قُلۡ أَعُوذُ بِرَبِّ ٱلنَّاسِ ﴿1﴾

1. Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas žmonijos Viešpatį,

114:2

مَلِكِ ٱلنَّاسِ ﴿2﴾

2. žmonijos Valdovą,

114:3

إِلَٰهِ ٱلنَّاسِ ﴿3﴾

3. žmonijos Dievą,

114:4

مِن شَرِّ ٱلۡوَسۡوَاسِ ٱلۡخَنَّاسِ ﴿4﴾

4. nuo blogio pasišalinančio (nuo šnabždėjimo į žmogaus širdį, kai jis prisimena Allahą) šnabždūno (velnio, kuris šnabžda į žmogaus širdį),

114:5

ٱلَّذِي يُوَسۡوِسُ فِي صُدُورِ ٱلنَّاسِ ﴿5﴾

5. kuris šnabžda (blogį) į žmonių krūtines,

114:6

مِنَ ٱلۡجِنَّةِ وَٱلنَّاسِ ﴿6﴾

6. iš džinų ir žmonių tarpo.“